Sostinės galerija „Meno niša“ rugsėjo 17–20 dienomis Berlyne vyksiančioje meno mugėje „Positions Berlin“ pristatys penkis menininkus.

„Positions Berlin“ – antrą kartą vyksianti meno mugė, sėkmingai startavusi praėjusiais metais ir pelniusi lankytojų bei galerininkų pripažinimą. Šiais metais mugė persikėlė į naują vietą  – Berlyno areną, kurios įspūdingose 6500 kvadratinių metrų erdvėse įsikurs 76 galerijos iš 16 pasaulio šalių. „Positions Berlin“ – tai tomis pačiomis dienomis vyksiančios Berlyno meno savaitės dalis, mugėje apsilankę svečiai ir galerininkai turės galimybę susipažinti su tarptautine mugės programa bei mieste vyksiančiais meno renginiais.

Kaip teigia galerijos „Meno niša“ kuratorė Sonata Baliuckaitė „Positions Berlin“ dalyvaujančių galerijų spektras labai platus, be Vokietijos meno galerijų „Positions Berlin“ dalyvaus galerijos iš Peru, Japonijos, Ispanijos, kaimyninės Latvijos bei Ukrainos. „Į Berlyno meno savaitę atvyksta tūkstančiai meno mylėtojų bei kolekcionierių iš viso pasaulio, todėl  „Positions Berlin“, nors ir jauna meno mugė, sulaukia gausybės meną mėgstančių lankytojų, kuriuos domina neatrasti jaunieji menininkai bei mažesnių meno sostinių galerijos“, – teigia S. Baliuckaitė

„Meno niša“  meno mugėje „Positions Berlin“ pristatys penkis savo galerijos menininkus: Rūtą Katiliūtę (g.1944), Naglį Rytį Baltušniką (g.1960), Paulių Šliaupą (g.1990), Algį Kasparavičių (g.1975), video lounge programoje bus rodomas Rimo Sakalausko ( g.1985) filmas. „Su šiais menininkais nuosekliai dirbame jau ne vienerius metus, organizuojame parodas, kūrybą pristatome meno mugėse“, – pabrėžė galerijos direktorė D. Stomienė, išskirdama Vokietijoje jau žinomos garsios tapytojos Rūtos Katiliūtės darbus. Rūtos Katiliūtės kūryba jau nuo 1990 m. pristatyta Vokietijos šiuolaikinio meno galerijose „Salustowicz“, „Gallery in Hof“ ir kt. Naglio Ryčio Baltušniko kūryba: emaliai, mozaikos, taip pat ne kartą rodyti „Meno nišoje, tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ metu, menininkas yra Talino grafikos trienalės laureatas. Skulptoriaus Algio Kasparavičiaus į Berlyną skrendanti gigantiška musė „Nihil novi“ jau buvo nutūpusi ant garsių Vilniaus pastatų ir buvo viena iš šiųmetinės „ArtVilnius‘15“ programos dalių. Jaunojo menininko Pauliaus Šliaupos šviesos temą nagrinėjantys darbai buvo pristatyti meno mugėse „ArtMoscow‘13“, „ArtVilnius‘15“, menininko kūryba bus eksponuojama ir Budapešte vyksiančioje meno mugėje „Art Market Budapest“.

„Meno Niša“ įsteigta 2002 metais, galerijoje eksponuojamas profesionalus šiuolaikinis menas, organizuojami tarptautiniai meniniai projektai, bendradarbiaujant su užsienio galerijomis, kultūros institucijomis ir menininkais. „Meno nišoje“ savo parodas rengia jau pripažinti kūrėjai, galerija taip pat atvira jauniems talentingiems menininkams bei jų projektams.

Data: Rugsėjo17 –20 d.

Vieta: ARENA BERLIN

Eichenstraße 4

12435 Berlin

Rugsėjo 16 d. (trečiadienį) 18 val. A. Mončio namuose-muziejuje (S. Daukanto 16, Palanga) atidaroma tapytojo Rolando Marčiaus paroda „Cirkuliacijos”.

Parodoje „Cirkuliacijos“ R. Marčius permąsto vietos specifiką. Jis susitelkia į Pajūrio regiono geografinį savitumą, kontekstualumą, lokalaus spalvinio kolorito paieškas. R. Marčiaus kūrybinėje praktikoje spalva yra ne apibrėžta vieta spalvų paletėje, bet jėga, intensyvumas, ritmo kondensatas, reprezentacijos ištirpdymas arba virsmo procesai. Taigi ji įgauna fiziškumą, tampa erdve bei įrankiu prisiliesti prie vietos kultūrinio diskurso. Spalvos tonų paieška, fiksavimas, koncentruotas susiliejimo akimirkos laukimas, kuris esti kūrybine taktika ‒ tyrinėti ir gryninti vienos spalvos išskirtinumą, suvokiant jos užduodamą toną, vibraciją, energiją ir sąmonės pokytį.

Aplinkos vibracijos neatsiejamos nuo kūno. Menininkas lieka ištikimas chirurgiškai apnuoginančiai rentgeno estetikai. Svarbus ryšys tarp to, kas nematoma plika akimi, numanoma ir to, kas permatoma, matoma kiaurai. Tomografinės nuotraukos transformuojasi į daugiaplanę iliuziją. Plokšti paviršiai tampa tūrine plotme, kurioje skleidžiasi prigimtinė forma, simetrija, judėjimas ir balansas.

Poodinės ir aplinkos struktūros cirkuliacijos kuria savitą simbolinį mikro- ir makrokosmosą, kuris yra tarsi priemonė suvokti menininkui savo paties būtį ir vietą pasaulyje.

Rolandas Marčius (g. 1974), tapytojas, studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 11 metų gyveno ir kūrė JAV. Parodose dalyvauja nuo 1999 m. Nuo 2012 m. yra LDS narys. Gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Paroda veiks iki spalio 10 d.

Kaip ir kasmet, VDU menų galerija „101″ skelbia konkursą, kurio metu gali dalyvauti visi norintys surengti parodą ar realizuoti kūrybinį projektą 2016 metais.

Galerijos ekspozicijos plotas 30 kv. m.

Yra galimybė pratęsti ekspoziciją alternatyvioje restauruoto rūsio erdvėje (nuotrauka pridedama, ekspozicijos plotas 38 kv. m.).

Užpildytos paraiškos ir jų priedai priimami iki 2015 m. spalio 5 d. el. paštu galerija101@gmail.com arba galerijoje adresu Muitinės g. 7, Kaunas. Paraiškos formą galite parsisiųsti čia.

Iškilus klausimams ar prireikus papildomos informacijos, galite teirautis aukščiau nurodytu el. adresu arba skambinti tel. 8 (37) 327 940, 8 685 61929.

Konkurso rezultatai bus paskelbti iki spalio 30 d. galerijos Facebook paskyroje ir konkurso dalyviams elektroniniu paštu.

Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas parengė parodų ciklą „POKYČIAI“, skirtą Kauno kolegijos 15 metų sukakčiai paminėti. 15 fakulteto dėstytojų, pripažintų menininkų pristato savo kūrybą Kauno mieste, parodoms skirtose erdvėse. Parodų ciklą sudaro autorinės parodos, turinčios savo pavadinimą, atspindintį pagrindinę kūrybinę parodos idėją. Kauno visuomenei, svečiams pristatoma tapyba, grafika, fotografija, keramikos, stiklo, odos plastikos kūriniai.

Viena iš šio ciklo parodų – Petro Saulėno fotografijų, kuri vadinas Horizontas. Ji galerijoje „Aukso pjūvis“ (adresas: Verslo lyderių centras BLC, K. Donelaičio g. 62, Kaunas) veikia nuo šių metų rugsėjo 16 d.

„Kontaktinis atspaudas apjungia septyniolika jūros peizažų. Plona horizonto linija konstruoja tariamą vientisumą. Fotografas ir kamera tėra praeiviai, įamžinantys nueitą kelią vienoje fotojuostoje. Galima išgirsti ryškėjančio horizonto balsą – kaip stabilumo, tikrumo ir dėsningumo pažadą. Neišvengiamai kyla klausimas – koks fundamentalių dalykų, kuriais mes remiamės, pagrindas? Kas mums duoda pagrindo tikėti, kad gairės, kuriomis vadovaujamės, remiasi kažkuo, kas yra tikra, realu? Regimasis horizontas nubrėžia tam tikrą ribą, kur matymo laukas baigiasi. Bet susitelkimas ties riba, kaip stabilumo užtikrinimu gali gelbėti sergant jūrlige – kai smegenys gauna prieštaraujančius signalus – akys mato, kad pasaulis yra stabilus, tuo tarpu kūnas, o ypač vestibiuliarinis aparatas, siunčia judančios aplinkos signalus. Horizontas, kaip matymo lauko riba, stabilizuoja.

Šešiolika fragmentų ištraukia jūros peizažų persidengimo vietas, atskleidžiančias naujos realybės kūrimo galimybę. Tačiau horizontas lieka.“ (P. Saulėnas)

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

Lietuvos dailės muziejus kviečia drauge minėti Europos paveldo dienas ir rugsėjo 18–20 d. dalyvauti parodos „Vytautas Kašuba (1915–1997). Nematyti piešiniai“ palydėtuvėse Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, bei šeštadienį vyksiančiuose restauratorių praktikumuose Prano Gudyno restauravimo centre restauruotų kūrinių parodoje  „Prieš… ir po…“ Taikomosios dailės muziejuje. Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį bilietas kainuos tik 20 euro centų.

RENGINIŲ PROGRAMA

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1)

Rugsėjo 18 d., penktadienį, 16 val.

Vytauto Kašubos 100-osioms gimimo metinėms skirtas kultūros vakaras ir parodos „Vytautas Kašuba (1915–1997). Nematyti piešiniai“ palydėtuvės.

Dalyvaus:

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys; parodos kuratorė dr. Nijolė Tumėnienė; kultūros veikėja, mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris; ilgametė Vilniaus miesto vyriausioji dailininkė Dalija Rudytė; Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė

Vakaro pabaigoje bus rodomas Juozo Javaičio dokumentinis filmas „Būties kelionė. Skulptorius Vytautas Kašuba“.

Rugsėjo 19 d., šeštadienį

12 ir 16 val. – ekskursija po parodą „Vytautas Kašuba (1915–1997). Nematyti piešiniai“. Apžiūrėsite 1983–1986 m. sukurtus reljefų sienų piešinius, moters kūno studijas, vyrų ir moterų figūrų erdvėje meninius tyrinėjimus, portretus, taip pat kūrinius Lietuvos istorijos tema.

15 val. – edukacinis užsiėmimas šeimoms, vaikams ir suaugusiems, kurio metu susipažinsite su Vytauto Kašubos kūryba ir lipdysite reljefus ant molio lentelių.

Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį bilieto kaina – 20 euro centų.

Informacija tel. (8 5) 261 67 64, internete – www.ldm.lt

Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A)

Prano Gudyno restauravimo centre restauruotų kūrinių paroda „Prieš… ir po…“ kviečia apžiūrėti jau restauruotus dailės kūrinius, tarp kurių yra didieji altoriniai Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios paveikslai, mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos eksponatai, lėlių teatro kūrėjo Stasio Ušinsko (1905–1974) marionetės, kitos istorinės vertybės, archeologiniai radiniai. Be to, šalia rodomi nerestauruoti, apnaikinti laiko ir įvairių nelaimių eksponatai, kuriuos restauratoriai grąžins į gyvąjį meno vertybių pasaulį, į ekspozicijų bei parodų sales.

Rugsėjo 19 d., šeštadienį, nuo 12 iki 16 val.

Praktikumai su restauratoriais

Auksavimas ir restauravimas

Auksu būdavo padengiami didesni ar mažesni paveikslų fragmentai, paveikslų rėmai, baldų detalės, polichromuotos skulptūros ir kt. Auksuotės restauratorius Mindaugas Zigmantas atskleis auksavimo proceso – vieno seniausių dekoravimo technikų – subtilybes, papasakos apie auksavimo medžiagas, priemones ir atlikimo būdus; pademonstruos, kaip auksuojama.

Lopai ir skiautės. Manėte, jog tai nevertinga?…

Viena iš sudėtingiausių restauravimo sričių – tekstilės eksponatų restauravimas. Tekstilės restauravimo ekspertė Elena Mazūraitė papasakos apie unikalų objektą – XVII a. herbinę portjerą, lauktus ir netikėtus atradimus, patirtus eksponatą tyrinėjant ir restauruojant.

Matomas nematomas pasaulis

Kaip pamatyti tai, ko plika akimi nemato ne tik parodų lankytojai, bet net ir restauratoriai bei menotyrininkai? Kaip atrodo meno kūrinių menkiausi pažeidimai, dažų sluoksnio struktūra, jį sudarančių medžiagų dalelės? Restauravimo technologės dr. Jurga Bagdzevičienė ir dr. Laima Grabauskaitė išsamiai paaiškins tyrimų būtinybę ir svarbą praktiniam restauravimui, meno kūrinių studijoms, aiškinantis kūrinių autorystę, tapatumą, tikrumą.

Tapybos gruntavimas ir retušavimas

Tapybos restauravimo praktikoje vienas svarbiausių etapų – ištrupėjusių tapybos vietų užtaisymas gruntuojant ir retušuojant. Su tam tikslui naudojamomis medžiagomis ir įvairiomis retušavimo technikomis supažindins restauratorius Linas Lukoševičius.

Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį bilieto kaina – 20 euro centų.

Informacija tel. (8 5) 212 18 13, internete – www.ldm.lt

Rugsėjo 23 d., trečiadienį, 17 val. M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) įvyks parodos „Veidai iš būtojo laiko“, skirtos Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejui, atidarymas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2015-ieji metai yra paskelbti valstybės veikėjo, diplomato,  kompozitoriaus ir rašytojo Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) metais, o  UNESCO generalinės konferencijos nutarimu M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejus įtrauktas į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų sąrašą. Šia proga Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus rengia parodą „Veidai iš būtojo laiko“, kurioje pirmą kartą visuomenei plačiai pristatoma kunigaikščių Oginskių giminės išlikusi meno kolekcijos dalis.

Oginskiai nuo seno garsėjo kultūros ir meno puoselėjimu, tame tarpe – ir dailės pomėgiu, jos kolekcionavimu bei mecenavimu. Belieka apgailestauti, kad nemaža dalis šių turtų buvo prarasta Pirmojo pasaulinio karo metu. Nežiūrint to, Lietuvos valstybė paveldėjo daug užsienio ir Lietuvos dailės vertybių, kurios 1925 m. iš Plungės dvaro buvo atvežtos į tuometinį Valstybės muziejų.

Šiandien kolekcijoje yra per 300 tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomosios dailės kūrinių. Didžiąją tapybos rinkinio dalį sudaro Oginskių giminės portretai, sukurti Lietuvos, Lenkijos ir Vakarų Europos meistrų. Iki šiol populiariausi yra prancūzų tapytojo F. X. Fabre‘o Florencijoje sukurti Amelijos Oginskytės ir Ireniejaus Kleopo Oginskio portretai. Dirbant prie jubiliejaus paminėjimui skirto projekto muziejaus menotyrininkams pavyko nemažai papildyti pirminius duomenis, tiriamasis ir palyginamasis darbas padėjo nustatyti nemažai portretuojamų personalijų – pavyzdžiui, įtakingą Italijos didikę Vittoriją della Rovere, „Pikų dama“ iki tol vadintą Jadvygą Teresę Zaluskytę Skuminienę-Tiškevičienę Oginskienę, pirmąją Mykolo Kleopo žmoną Izabelę ar carą Aleksandrą I. Kiek anksčiau muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio tyrimų pagrindu identifikuoti itin reti Marijos Neri Oginskienės, Olgos Kalinovskos-Oginskienės, taip pat Mykolo Kleopo Oginskio (dail. J. Oleškevičius), du suaugusio Irenėjaus Kleopo Oginskio portretai (dail. J. K. Kaniewskis, C. de Paris). Iš grafikos technika atliktų portretų įdomūs A. Molinario mišria technika atlikti Mykolo Kleopo Oginskio ir Oginskienės portretai. Vertingas yra užsienio graviūrų ir lituanistikos rinkinys. Skulptūros rinkinyje daug marmuro biustų, tarp kurių taip pat yra keletas giminės portretų, kitų vertingų eksponatų. Tarp taikomosios dailės eksponatų daugiausia porceliano dirbinių ir dekoratyvinių bronzos statulėlių, keli laikrodžiai, trys Boulle stiliaus baldai, XVII a. juodmedžio spintelės bei sekreteras, inkrustuoti dramblio kaulu ir t.t.

Parodos koncepcijoje yra akcentuojamos Oginskių giminės asmenybės, naujai identifikuoti jų veidai, visuomenę supažindinant ne tik su portretais kaip meno kūriniais, bet ir su juose vaizduojamais žmonėmis bei jų ryšiais tiek su M. K. Oginskiu, tiek su visa plačia kunigaikščių gimine. Ekspoziciją sudaro ir kiti įdomūs, vertingi kolekcijos eksponatai, atspindintys Oginskių meninį skonį, kultūrinius interesus, pomėgius, dvaro aplinkos daiktai, siekiant sukurti užuominas į autentišką dvaro atmosferą.

Parodą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projektas yra valstybinio Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjimo dalis.

Parodos kuratorius Osvaldas Daugelis

Paroda veiks iki 2016 balandžio 30 d.

Iliustracijoje: J. Oleškevičius. M. K. Oginskis. XIX a. I p.

Rugsėjo 4 d. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC, Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaryta dvyliktoji Baltijos trienalė į Vilnių sukvietusi įvairių pasaulio šalių menininkus. Baltijos trienalė, 2002–2012 m. žinota pavadinimu „Baltijos tarptautinio meno trienalė” – viena didžiausių bienalės tipo parodų Šiaurės ir Rytų Europoje ir svarbiausias Šiuolaikinio meno centro organizuojamas tarptautinis renginys, kas tris metus tampantis tarptautine kuratorystės ir meno eksperimentavimo platforma. Greta šešias savaites veikiančios parodos paraleliai bus rengiami pokalbiai, pristatymai, paskaitos, pamokos ir koncertai – daugybė progų susitikti ŠMC ir kitose erdvėse.

Trienalės istorija

Trienalės pradžia – 1979-ųjų metų Baltijos šalių jaunųjų dailininkų vaizduojamosios dailės trienalė, kuri daugelį metų buvo viena svarbiausių alternatyvaus meno erdvių. Nuo jaunųjų dailininkų kartos buvo neatsiejama ir kritinė, nonkonformistinė dvasia, todėl nuo trienalės įkūrimo iki pat sovietmečio pabaigos ji nuolat kėlė audringas diskusijas tiek politiniame, tiek meniniame lygmenyje. 7-oji Baltijos meno trienalė „Cool Places” (1998) jau sukvietė menininkus ne tik iš Pabaltijo, bet ir platesnio Baltijos regiono, o 8-oji trienalė „Traukos centras” (2002) aprėpė žymiai platesnę geografiją ir paženklino sėkmingą šio renginio integraciją į pasaulinį šiuolaikinio meno bienalių ir trienalių tinklą. Kaskart trienalę kuruoja vis kiti kviestiniai kuratoriai, kurie net tik susitelkia į skirtingas menines idėjas, bet ir išranda naujus parodų formatus. Paskutinioji, prieš tris metus vykusi „Mindaugo trienalė” įgavo kelias savaites trukusio performanso ir kino renginių maratono pavidalą.

„Tai, kas šiandien meno kūrinys, rytoj jau gali būti kažkas kita”

Šiemetinės Baltijos trienalės mintys sukasi aplink sakinį, pasiskolintą iš interviu su menininku Davidu Bernsteinu, kuris 2013 metais Šiuolaikinio meno centre pristatė savo projektą „Burnelė”: „Tai, kas šiandien meno kūrinys, rytoj jau gali būti kažkas kita.”

„Mintis nėra nauja: tai, kaip suvokiame meno kūrinį ir ko iš jo tikimės, nuolat keičiasi. Dalykai užsimiršta, užsinarplioja ir, žiūrėk, kažkas jau žiūri ne į tą tūbos galą ar pučia ne į tą paveikslo pusę. Tiesa, kartais ši painiava nėra betikslė, o gal net ir visai ne painiava: tai, kas yra, suyra, daina tampa nuotaika, skulptūra – modeliu, o piešinys – raide. Apie ką tuomet geriau kalbėti, apie meno naudą ar meną panaudoti? O galbūt meną galėtume palikti ir visiškai nuošaly? Pabandykim sužinoti.” – rašo parodos kuratorė Virginija Januškevičiūtė.

Daugybės renginių lydimoje tarpdisciplininėje parodoje dalyvaujantiems menininkams dažnai įdomiausia paskutinė savotiško trienalės moto dalis – „kažkas kita”. Nemaža dalis parodoje pristatomų kūrinių veikia išsyk keletoje disciplinų ar sričių: juose persipina mokslas ir menas, terapija ir poezija, meno istorijos paskaita įgauna gyvai atliekamo koncerto pavidalą, o parodos architektūra tampa savarankišku kūriniu. Trienalės metu bus įgyvendinta ir pristatyta keletas ambicingų meno projektų, kuriančių naujas meno ir architektūros, edukacijos, ekologijos, urbanistikos, muzikos ir ekonomikos sąsajas. Tarp jų – Nomedos ir Gedimino Urbonų drauge su Kauno technikos universitetu ir „Baltic Champignons” organizuojamo projekto „Psichotropinis namas: Ballardo technologijų zoetikos paviljonas” dalis; Olandijoje kuriančios britų menininkės Jay Tan užsiėmimai paaugliams, apjungiantys gatvės šokio, performanso ir japonų Butoh teatro praktikas; Jennifer Teets ir Margaridos Mendes kuruojama pokalbių telefonu serija ekologijos tema; Perrine Baillieux koncertas-paskaita apie Kazimirą Malevičių bei neįprastos, itin demokratiškos, pasirengimo nerekalaujančios dainavimo pamokos ir kt.

Ypatingas dėmesys Baltijos regionui

Dvyliktoji trienalė daugiau dėmesio, nei ankstesniosios, skiria Baltijos temai – tiek geografiniam regionui, tiek jo kultūrai, tiek jūrai. Vienas iš šią temą analizuojančių projektų – tai 2016-ųjų Venecijos architektūros bienalei sukurto Baltijos paviljono parengiamasis pristatymas. Spalio 18 dieną trienalei užsidarius Vilniuje, sekančios jos versijos bus pristatytos Baltijos partnerių institucijose: „Bunkier Sztuki” šiuolaikinio meno centre Krokuvoje (2015 m. lapkričio 25 – 2016 m. sausio 31 d.), „kim?” šiuolaikinio meno centre Rygoje (2016 m. kovo 18 – gegužės 8 d.). Projektas baigsis susitikimu-stovykla vienoje iš Estijos salų Baltijos jūroje 2016-ųjų metų vasarą.

Leidiniai

Trienalės atidarymui išleistas parodos gidas, kuriame be kūrinių pristatymų publikuojami Ievos Kraulės, Biankos Rolando, Jay Tan, Annick Kleizen, Davido Bernsteino, Anderso Kreugerio, JG Ballardo, Algirdo Šeškaus tekstai ir Shamos Khannos pokalbis su Nicku Bastisu ir Dariumi Mikšiu.

Parodos kontekste pasirodys ir JAV menininko Marcos Lutyens knyga „100 Days Under Hypnosis” („100 dienų hipnozės”), kuriame aprašomas bendras jo ir lietuvių kuratoriaus Raimundo Malašausko projektas, 2013 m. pristatytas prestižinėje šiuolaikinio meno kvadrienalėje „dOCUMENTA(13)” Kaselyje, Vokietijoje.

Pilotinių trienalės projektų kontekste 2014 m. jau yra pasirodę dueto „Dexter Sinister” bukletas „Nebaigto kūriniO / PaskutiniO dūžiO” ir Alexo Cechetti projektas žurnalui „The Baltic Notebooks of Anthony Blunt” – „Debesys – propeleriai”.

Sekanti XII Baltijos trienalė atsidarys Krokuvoje šių metų lapkritį ir šia proga pasirodys lietuvio filosofo Kristupo Saboliaus knygos „Įsivaizduojamybė” atnaujintas leidimas lenkų ir anglų kalbomis.

Projekto dalyviai

Kuratorė:Virginija Januškevičiūtė, Šiuolaikinio meno centre dirba nuo 2002 m.

Architektūra: Andreas Angelidakis, Atėnuose gyvenantis menininkas, architektas ir kuratorius, sukūrė specialiai ŠMC ervėms skirtą ir jas radikaliai transformuojantį projektą

Grafinis dizainas: Vytautas Volbekas, Vilniuje dirbantis dizaineris, sukūrė Trienalės grafinę tapatybę, kurioje naudojami ir garsaus latvių iliustratoriaus Maris Bišofs bei kitų menininkų ir dizainerių kūriniai

Parodoje savo kūrinius pristato:

Marcos Lutyens (JAV)
Baltijos paviljonas
Nomeda ir Gediminas Urbonai (Lietuva)
Goda Budvytytė ir Viktorija Rybakova (Lietuva)
Robertas Narkus (Lietuva)
Wojciech Bąkowski (Lenkija)
Mark Raidpere (Estija)
Vitalijus Strigunkovas (Lietuva)
Lukasz Jastrubczak (Lenkija)
Erki Kasemets (Estija)
Mikko Kuorinki (Suomija)
Gizela Mickiewitz (Lenkija)
Brud (Lenkija)
Nick Bastis (JAV) ir Darius Mikšys (Lietuva)
Kipras Dubauskas (Lietuva)
gerlach en koop (Nyderlandai)
The Oceans Academy of Arts (Latvija/Nyderlandai)
Kaspars Groševs ir Ieva Kraule (Latvija)
Jay Tan (Jungtinė Karalystė/Nyderlandai)
Margarida Mendes (Portugalija) ir Jennifer Teets (JAV)
Zofia Rydet (Lenkija)
Bianka Rolando (Lenkija)
Gerda Paliušytė (Lietuva)

Renginių programoje:

Valentinas Klimašauskas (Lietuva)
Margarida Mendes (Portugalija) ir Jennifer Teets (JAV)
Perrine Baillieux (Prancūzija)
Post Brothers (JAV/Lenkija)
Adam Kleinman (JAV/Nyderlandai)

Kontribucijos, liksiančios ŠMC knygų lentynose:

Chris Kraus ir Hedi El Khoti
Post Brothers

Atidarymo savaitgalio programoje vyko šie renginiai:

Valentino Klimašausko teksto „Kaip klonuoti mamutą (trimis balsais ir su žvejams būdingu hiperbolizavimu)” skaitymas Sereikiškių parko teniso kortų kavinėje; Roberto Narkaus performansas „DVD“; Perrine Baillieux paskaita-koncertas „Nepaisant visko“; „Tavo balsui tavęs nereikia: kvėpavimo ir vokalo pratimai” su Perrine Baillieux; Margaridos Mendes ir Jennifer Teets kuruojama serija „Pasaulis, kuriame randamės”; Brud projekto „Kriptovaliutų pasakos” renginys: Bea McMahon ir Claude Heiland-Allen pristato Terry’io Daviso „Temple OS”; Gerdos Paliušytės „Kelio filmo” premjera.

Raktažodžiai:

MURMESYS
MODELIS
MĖNULIS
SESERYS
POROS
ŠVENTOVĖ
ŠVIETIMAS
KAIP BUVĘ
PASKIRTIES KEITIMAS
KLIMATO KAITA
MIKROORGANIZMAI
BIOMORFAS
NENUOTAIKA
DALELYTĖ
PLASTIKAS
PROTOTIPAS
BALSAS
BALTIJA
SEILĖS
MIGLA
FARMAKONAS
VĖL PLASTIKAS
LAUKIASI
BUTOH
SPALVOS
KURSAI
BALLARDAS
ONYX
ŠVENTIEJI MOTORAI
OCEANS ACADEMY OF ARTS
BALTXPLOATACIJA
MASTELIAI
VALIUTOS
BEGALĖ
GEDULAS
IŠRADIMŲ RŪMAI
PRAKTIŠKUMAS
OPERACINĖ SISTEMA
BANGOS
DABAR

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Džojos Barysaitės nuotrauka.

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Parodos kuratorė Virginija Januškevičiūtė

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Parodos architektas Andreas Angelidakis

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Brud, Kriptovaliutų pasaka, 2015 (Soma Dosa origami skulptūra)

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Nomeda ir Gediminas Urbonai, Psichotropinis namas: Ballardo technologijų zooetikos paviljonas, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Nomeda ir Gediminas Urbonai, Psichotropinis namas: Ballardo technologijų zooetikos paviljonas, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Pasaulis, kuriame randamės (Margarida Mendes ir Jennifer Teets), Balso archyvas, 2014

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Robertas Narkus, DVD, 2014 (performansas)

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Nick Bastis ir Darius Mikšys, Kickstarter (Augmented Sound), 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Nick Bastis ir Darius Mikšys, Kickstarter (Augmented Sound), 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Robertas Narkus, TNRLRNT Myriad VR Edition, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Robertas Narkus, TNRLRNT Myriad VR Edition, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Nomeda ir Gediminas Urbonai, Psichotropinis namas: Ballardo technologijų zooetikos paviljonas, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Jay Tan, Seilių kolonėlės, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Jay Tan, Seilių kolonėlės, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Baltijos paviljono β versija, 2015 (Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Jonas Žukauskas)

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Baltijos paviljono β versija, 2015 (Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Jonas Žukauskas)

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Baltijos paviljono β versija, 2015 (Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Jonas Žukauskas)

Marcos Lutyens, Alfabeto namukai, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Perrine Baillieux, Nepaisant visko, 2014 (performatyvi paskaita)

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Perrine Baillieux, Nepaisant visko, 2014 (performatyvi paskaita)

XII Baltijos trienalės atidarymas Šiuolaikinio meno centre, 2015. Perrine Baillieux, Nepaisant visko, 2014 (performatyvi paskaita)

Atidarymo savaitgalio renginių programos akimirkos:

Valentino Klimašausko teksto Kaip klonuoti mamutą (trimis balsais ir su žvejams būdingu hiperbolizavimu) skaitymas Sereikiškių parko teniso kortų kavinėje, 2015

Valentino Klimašausko teksto Kaip klonuoti mamutą (trimis balsais ir su žvejams būdingu hiperbolizavimu) skaitymas Sereikiškių parko teniso kortų kavinėje, 2015

Valentino Klimašausko teksto Kaip klonuoti mamutą (trimis balsais ir su žvejams būdingu hiperbolizavimu) skaitymas Sereikiškių parko teniso kortų kavinėje, 2015

Valentino Klimašausko teksto Kaip klonuoti mamutą (trimis balsais ir su žvejams būdingu hiperbolizavimu) skaitymas Sereikiškių parko teniso kortų kavinėje, 2015

Valentino Klimašausko teksto Kaip klonuoti mamutą (trimis balsais ir su žvejams būdingu hiperbolizavimu) skaitymas Sereikiškių parko teniso kortų kavinėje, 2015

Marcos Lutyens knygos Memoirs of a Hypnotist: 100 Days pristatymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

Marcos Lutyens knygos Memoirs of a Hypnotist: 100 Days pristatymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

Marcos Lutyens knygos Memoirs of a Hypnotist: 100 Days pristatymas Šiuolaikinio meno centre, 2015

Tavo balsui tavęs nereikia: kvėpavimo ir vokalo pratimai su Perrine Baillieux Šiuolaikinio meno centre, 2015

Tavo balsui tavęs nereikia: kvėpavimo ir vokalo pratimai su Perrine Baillieux Šiuolaikinio meno centre, 2015

Tavo balsui tavęs nereikia: kvėpavimo ir vokalo pratimai su Perrine Baillieux Šiuolaikinio meno centre, 2015

Tavo balsui tavęs nereikia: kvėpavimo ir vokalo pratimai su Perrine Baillieux Šiuolaikinio meno centre, 2015

Margaridos Mendes ir Jennifer Teets kuruojama serija Pasaulis, kuriame randamės Šiuolaikinio meno centre, 2015

Margaridos Mendes ir Jennifer Teets kuruojama serija Pasaulis, kuriame randamės Šiuolaikinio meno centre, 2015

Brud projekto Kriptovaliutų pasakos renginys: Bea McMahon ir Claude Heiland-Allen pristato Terry’io Daviso Temple OS, Šiuolaikinio meno centras, 2015

Brud projekto Kriptovaliutų pasakos renginys: Bea McMahon ir Claude Heiland-Allen pristato Terry’io Daviso Temple OS, Šiuolaikinio meno centras, 2015

Brud projekto Kriptovaliutų pasakos renginys: Bea McMahon ir Claude Heiland-Allen pristato Terry’io Daviso Temple OS, Šiuolaikinio meno centras, 2015

Brud projekto Kriptovaliutų pasakos renginys: Bea McMahon ir Claude Heiland-Allen pristato Terry’io Daviso Temple OS, Šiuolaikinio meno centras, 2015

Gerdos Paliušytės Kelio filmas premjera, Šiuolaikinio meno centras, 2015

Gerdos Paliušytės Kelio filmas premjera, Šiuolaikinio meno centras, 2015

Gerdos Paliušytės Kelio filmas premjera, Šiuolaikinio meno centras, 2015

Nuotraukos: Andrej Vasilenko

Rugsėjo 25 d. (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma grafiko Edmundo Saladžiaus kūrybos paroda „Regėjimai“.

„Meilė yra didingas jausmas. Meilės palydovai – ištikimybė, pasiaukojimas ir puikybė, nekaltųjų ašaros ir kraujas. Meilės didybė – tai paties Liuciferio – netikros tiesos nešėjo – triumfas ir tragedija. Jo pasekėjai keičia pasaulio tvarką, ant kalavijo smaigalio nešdami pasauliui tariamai laimingą būtį. Desperatiškai gelbėdami paskutines taikos ir jaunystės duženas po galingojo kardu žūsta geriausi, drąsiausi ir garbingiausi. Paniekintos tampa amžinos garbės, atsakomybės ir pasiaukojimo sampratos, atveriamos durys niekšybei, prievartai ir besaikiam godumui.

Matymas tėra fizinė funkcija.

Regėjimas įmanomas tik nuplėšus tamsybių kataraktos valktį.“ (Edmundas Saladžius)

Šie žinomo grafikos maestro Edmundo Saladžiaus žodžiai – tai pratarmė jo personalinei parodai „Regėjimai“. Nė vienas žiūrovas turbūt nesitikėjo tokios išdidžios įvadinės kalbos ir archangelų kardo aštrumo sentencijų. Bet, pasirodo, meistro ir mokytojo regėjimai (ne kiekvienam būdingas įvykių įžvelgimas) realizuojasi monotipijų ir linoraižinių linijose kaip aiškus pradžiamokslis išdidžiai Europos kultūrai.

Ne kartą prisipažinęs meilę žavingam Antikos pasauliui, jos kultūrai ir aiškiai minčiai, dailininkas ir dabar teigia, kad senovės meno šaltiniai – tai reminiscencijos į šiuolaikinį pasaulį, kurį suvaldyti gali tik istorinė išmintis. Todėl kurdamas didžiausią pastaruoju metu grafikos ciklą „XXI amžiaus mitai“ (9 monotipijos, 2015 m.), jis nepritrūko visa užliejančios juodos dėmės. Tik ten – įsivaizduojamoje distopijoje arba kosmoso akistatoje – grafikas anatomiškai tiksliai išraižė žmogaus figūrą, lyg Antikos vazų tapyboje paryškino žmogaus kalokagatijos modelį, sukaupė kūne visą įmanomą jėgą, keitė figūrų dydžius ir padėtis, kad jėga ir galia neapakintų žmonių padermės, ir paliko dar daug nuorodų, kurias kas kartą galime iš naujo įžvelgti aklame juodulyje.

Parodoje į akis rėžiasi ir garsi Saladžiaus raudona spalva, prie jos radikalumo jau šiek tiek pripratome (pvz., ciklas „Iš gražiųjų Rytų“, 2005 m., ir dar iš ankstesnių – retrospektyvinis ciklas „7 meilės ir mirties vaizdai“, 1993 m.), kartu sužibusiai su aukso-vario gelsva, jai tereikia kelių aštrių meistro linijų, kurios sukurtų dramatišką kontrastą. Specialus spalvų ir braižo nekeitimas dailininkui būtinas kaip ir nuolatinis žiūrovo minčių dirginimas: savu stiliumi kurdamas vis naujai vykstančius sarkastiškus siužetus, Edmundas Saladžius pristato aukščiausią juslinę ir emocinę įkrovą (ciklas „Teisėjų knyga“, 2014 m. ir „Rugių laukas“, 2015 m., abu spalvoti lino raižiniai.).

Modernistas ir poetas, brėždamas linijas skersai išilgai ir kuo giliau, primena pasaulio nuodėmes ir jautrumą artimui, nepaslepiamą po architektūrinėmis detalėmis (ciklas „Nuodėmės zonos“, spalvoti lino raižiniai, 2015 m.), o amžinose paieškose skendintys ir iš tamsos vis išnyrantys žmogiški santykiai dailininko raižiniuose aptinkami netikėčiausiose vietose (ciklas „Kalėdos beprotnamyje“, spalvoti lino raižiniai, 2015 m.).

Grafikas Edmundas Saladžius nelepina publikos savo parodomis, todėl jo vieša akistata su pasaulio kultūriniais simboliais ir ženklais tai reta proga mums pasitikrinti senąsias modernistines tiesas apie meno paslaptį ir galią.

Edmundo Saladžiaus paroda „Regėjimai“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki spalio 14 d.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Dr. Kristina Budrytė-Genevičė

7 – ąjį kartą vykstantis projektas „Jaunojo tapytojo prizas“ kviečia teikti paraiškas trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – jaunuosius menininkus.

Paraiškos priimamos iki 2015 metų spalio 1 dienos.

PAGRINDINIS PRIZAS: 2.500 EUR ir dviejų mėnesių  rezidencija Nordic Artists’ Centre Dale, Norvegijoje, su kasmėnesine 8.000 nok stipendija.

Dalyvavimo projekte sąlygos:

1. Projekte „Jaunojo tapytojo prizas 2015“ gali dalyvauti visi menininkai, turintys ar beįgyjantys meninį išsilavinimą, vyresniųjų kursų studentai;

2. Dalyvio paraiškas gali teikti jaunieji menininkai iki 30 metų (imtinai);

3. Konkursui teikiamo tapybos darbo sukūrimo metai – 2014/2015 (konkursui teikiamas vienas darbas, kurį menininkas parenka savo nuožiūra);

4. Iki 2015 m. spalio mėn. 1d. elektroniniu paštu: jtp.ypp@gmail.com pateikiama ši informacija:

• Dalyvio paraiška (online)

• Kokybiškos 5 darbų fotografijos (1 konkursinio darbo fotografija (ją išskirkite iš kitų), 4 lydinčių darbų fotografijos). Būtina pateikti kūrinių metrikas: kūrinio pavadinimas (LT ir EN kalbomis), dydis, atlikimo technika, data. Nurodyti kur yra paveikslo viršus. Nuotraukas siųsti jpg, jpeg, tiff, tif formatu.

• Kūrybinė biografija (LT ir EN kalbomis)

• Konkursui teikiamo darbo koncepcijos aprašas (iki 1psl, LT ir EN kalbomis);

5. Menininkas, pateikęs konkursui savo tapybos darbą, sutinka su sąlyga, jog „Jaunojo tapytojo prizas 2015“ pagrindinio prizo laimėtojo darbas tampa projekto organizatorių nuosavybe;

6. Menininkas, pateikęs konkursui savo tapybos darbą, sutinka, kad be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo, projekto organizatoriai turi teisę naudoti kūrinį informacijos sklaidos tikslais.

7. Projekte negali dalyvauti ankstesnių JTP konkursų pagrindinių prizų laimėtojai.

Sekite naujienas JTP Facebook puslapyje.

Apie  „Jaunojo tapytojo prizas“ projektą

„Jaunojo tapytojo prizas“ – jaunų kūrėjų atradimų platforma. Pagrindinis šio projekto tikslas  – pristatyti perspektyviausius ir ryškiausius jaunosios kartos tapytojus, sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su jaunųjų menininkų kūryba, o tikslinei auditorijai – meno kolekcininkams, meno vadybininkams ir kuratoriams – atrasti naujus talentus  Baltijos šalyse.

„Jaunojo tapytojo prizas“ – skatinantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių bendradarbiavimą, kultūros ir meno atsinaujinimą bei tęstinumą, kultūros sklaidą regionuose, edukaciją ir jaunųjų menininkų iniciatyvas – pirmasis tokio pobūdžio renginys jauniesiems menininkams Baltijos šalyse.

Šis projektas – orientuotas į visų sričių menininkus iki 30 m., turinčius (ar beįgyjančius) meninį išsilavinimą. Amžiaus riba pasirinkta sąmoningai. Siekiame pristatyti pačius jauniausius menininkus, kurie ką tik baigė (ar yra bebaigią) aukštąsias mokyklas. Tai labiausiai palaikymo reikalaujanti ir labiausiai pažeidžiama kūrėjų kategorija.

Projektas „Jaunojo tapytojo prizas“ startavo, įgavo tęstinumą ir vyksta menotyrininkės Julijos Dailidėnaitės ir tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus  iniciatyva. Šis projektas  yra neinstitucinis projektas, o atrankinio pobūdžio paroda, kurioje skatinami dalyvauti jaunieji kūrėjai iš visos Lietuvos. Pateiktos paraiškos yra svarstomos kompetentingos komisijos, kuri, anoniminio reitingavimo principu, atrenka dešimties/penkiolikos gabiausių ir individualiausių menininkų darbus į konkurso finalinę parodą, po kurios paaiškėja didžiojo ir trijų paskatinamųjų prizų laimėtojai.

Rugsėjo 18-20 d. Amsterdame vykusios fotografijos mugės-festivalio UNSEEN metu su lietuviškais fotografijos leidiniais prisistatė ir Kauno fotografijos galerija, supažindinusi lankytojus su naujausiomis Lietuvos fotografijos knygomis. Iš 57 knygų mugės dalyvių, lietuvių galerija buvo vienintelė iš Baltijos šalių.

Knygų mugė yra vienas pagrindinių festivalio renginių, kuriame dalyvauja leidėjai ir platintojai, čia pristatantys pastarųjų metų įdomiausius, išskirtinio dizaino fotoleidinius. Į mugę gausiai susirenka ne tik fotografijos mylėtojai, bet ir knygų kolekcionieriai, kritikai, parodų kuratoriai iš viso pasaulio.

Fotografijos festivalis Unseen – tai dešimt dienų trunkantis fotografijos renginys Amsterdamo mieste (fotografijos mugė bei fotoleidinių mugė vyksta pirmosiomis festivalio dienomis, t.y. rugsėjo 18-20 d.).

Rugsėjo 18-27 dienomis Unseen sujungė įvairias miesto institucijas, mokslo įstaigas, menininkus ir kitas iniciatyvas, naudojančias fotografiją novatoriškais ir netradiciniais būdais, taip sukurdamas įkvepiančią ir iššūkius kelenčią programą. Ketvirtus metus rengiama mugė orientuota į mažiau žinomus fotografijos talentus bei pripažintų menininkų mažiau išeksplotuotus darbus.

Unseen fotografijos mugės ir festivalio pagrindinę programą, vykusią Westergasfabriek kultūrinių ir kūrybinių industrijų komplekse, sudarė įvairių pasaulio fotografijos galerijų mugė, Unseen Living Room – paskaitos ir diskusijos, Unseen Book Market – fotografijos knygų mugė, Unseen Collection – festivalio kuratorių atrinkta fotografijos kolekcija bei Foam Talents 2015 – naujų fotografijos talentų paroda.

Pagrindinę festivalio programą lydėjo daugiau nei trys dešimtys parodų, išsidėsčiusių po visą Amsterdamo miestą keturiomis skirtingomis temomis: Paslėpti lobiai, Atviros durys, Kultūrinės institucijos bei Kaimynystės projektas. Įvairios įmonės, privačios kolekcijos, menininkų studijos, viešbučiai, bankai bei kitos organizacijos viso festivalio metu atverė duris plačiajai visuomenės daliai, taip įtraukdami visą miestą į nenutrūkstamą fotografinių renginių virtinę.

Rugsėjo 25 d., penktadienį, 17 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda, skirta žinomam XX a. I pusės menininkui – dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939).

Parodoje – devyniolika skaitmeninių atspaudų iš originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okolowiciziaus kolekcijai. Didesnė negatyvų dalis daryta paties Witkacy. Atspauduose – įdomios ir reikšmingos XX a. I pusės meninio gyvenimo asmenybės: menininko tėvas Stanisławas Witkiewiczius (1851–1915), rašytojas Bruno Schulzas (1892–1942), pianistas Arthuras Rubinsteinas (1887–1982), artimas Witkacy bičiulis, vienas garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławas Malinowskis (1884–1942). Taip pat eksponuojami Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai ir paties Witkacy autoportretai.

Fotografijų savininkas Stefanas Okołowiczius baigė Dailės akademijos Varšuvoje Tapybos skyrių, domisi fotografija ir jos istorija, nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio kolekcionuoja Witkacy fotografijas. Jo rinkiniai jau pristatyti daugelyje parodų Lenkijoje ir už jos ribų. Pirmąjį kartą didesnė šios kolekcijos dalis parodyta šiuolaikinio meno centre Trieste Contemporanea Trieste, Italijoje.

Witkacy tėvai gimė Lietuvoje: Stanisławas Witkiewiczius – Pašiaušės dvare netoli Šiaulių, Marija Pietrzkiewiczówna – Tryškiuose; Stanisławas Witkiewiczius – žinomas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tapytojas, dailės kritikas ir architektas, Zakopanės stiliaus pradininkas.

Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Jis gimė 1885 m. vasario 24 Varšuvoje, o 1939-ųjų rugsėjo 18-ąją, išgirdęs apie Raudonosios armijos įžengimą į Lenkiją, nusižudė. Jis mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienu svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios Formos teoriją teatre). Witkacy tekstuose gilinamasi į būties slėpinius, dramose siekiama atskleisti metafizinius veikėjų pojūčius. Priklausęs moderniajai XX a. I pusės kultūrai, menininkas pats kūrė ir tvirtino svarbiausius jos bruožus – principingai neigė linijinio, nuoseklaus pasakojimo tradiciją, regimosios ir jausmų tikrovės iliustravimą, psichologinį realizmą, kurį vadino „meniniu viduriavimu“.

Witkacy vadinamas absurdo teatro pradininku; jis parašė arti keturiasdešimt dramų (tarp jų – „Mažame dvarelyje“, „Dvigalvio veršiuko metafizika“, „Beprotis ir vienuolė“, „Belzebubo sonata“, „Batsiuviai“), kurias statė ir stato žinomi Lenkijos ir kitų šalių režisieriai – tarp jų ir Tadeuszas Kantoras, ir Krystianas Lupa. Witkacy kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų; 1993-aisiais nedidelį jo „Skečą“ į lietuvių kalbą išvertė Giedrius Gabrėnas (vertimas skelbtas žurnale „Krantai“), jo išverstą dramą „Mažame dvarelyje“ 1993-aisiais Panevėžio dramos teatre pastatė režisierius Saulius Varnas. Neseniai Lietuvoje rodytas lenkų režisieriaus Jaceko Koprowicziaus filmas „Mistifikacija“ (2010) – veiksmas vyksta 1969-aisiais, kai paaiškėja, jog Witkacy nenusižudė, o tebėra gyvas ir toliau tęsia savo aistringus ir beprotiškus eksperimentus ne tik su menu, bet ir su gyvenimu.

Parodos atidarymo dieną 11 val. vyks seminaras, skirtas Witkacy kūrybai, jame dalyvaus Milada Ślizińska (Varšuvos dailės akademija), Przemysław Strożek (Lenkijos mokslų akademijos Meno institutas), Giuliana Carbi (Trieste contemporanea direktorė), Gabriella Cardazzo (Artspace direktorė), Catherine Thieck (Galerie de France (Le studiolo) vadovė, Paryžius), Helmutas Šabasevičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

Parodos atidarymas vyks 17 val., po jo bus rodomas režisieriaus Keno McMulleno filmas „Meilutės ir baidyklės“ („Lovelies and Dowdies“, 1973), kuriame Tadeuszo Kantoro spektaklio pagal Witkacy pjesę įrašas, nufilmuotas Edinburge, apleistoje prieglaudoje šalia kapinių, gretinamas su dokumentiniais vaizdais iš mėsos turgaus Londone.

Rugsėjo 26 d., bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, įvyks Witkacy pjesės „Batsiuviai“ fragmento (iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė) skaitymas. Jį pristato jaunas režisierius Povilas Makauskas, dalyvaus aktoriai Vytautas Anužis, Remigijus Bilinskas, LMTA studentai Arnas Danusas, Karolis Kasperavičius, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Emilis Pavilionis. Skaitymas vyks LNDT Dekoracijų dirbtuvėse, pradžia – 17 val.

Parodos organizatoriai – Lietuvos dailės muziejus, Trieste Contemporanea, Artspace, Lenkijos institutas Vilniuje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, meno kultūros žurnalas „Krantai“, kuratoriai – Gabriella Cardazzo (Artspace), Giuliana Carbi (Trieste Contemporanea), Helmutas Šabasevičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

Paroda veiks iki spalio 8 d.

Rugsėjo 25 d. Tolerancijos centre vykusiame XXXVIII Vilniaus aukcione, skirtame išskirtinai lietuvių dailei, pristatyti 188 kūriniai. Šį kartą aukciono dalyviai jų įsigijo už daugiau nei 48 tūkst. eurų.

Šio aukciono rengėjai didelį dėmesį skyrė Vilniaus tarpukario dailės kūrėjams. Ir tai neliko nepastebėta aukciono dalyvių. Brangiausiai (už 7 100 eurų) aukcione nupirktas svarbiausio šio laikotarpio atstovo, vieno novatoriškiausių lietuvių dailininkų, dariusių reikšmingą įtaką lietuviško avangardo raidai – Vytauto Kairiūkščio (1890–1961) pastelė „Koncertas“.

Nestebina, kad aukcione įsigyti ir vieno žymiausių bei garbingiausių XX a. pr. Kauno kūrėjų, prof. Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) du peizažai, kainos atžvilgiu užimantys trečią ir ketvirtą vietas. „Miško properša“ pirkėjo telefonu įsigytas už 4 900 eurų, o „ Ežero pakrantėje“ – už 4 400 eurų.

Aukciono dalyviai įvertino ir vieną iš ankstyviausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės portretistikos pavyzdžių. Tradicinėje Varia Lituanica rubrikoje pristatytas Nikolajaus Andrea Flensburgiečio (1556–1611) manierizmo stilistiką atspindintis vario raižinys „Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas“ parduotas už 3 300 eurų.

Už tokią pat 3 300 eurų sumą įsigyta ir aukciono Religinės rubrikos puošmena – į JAV emigravusio Vytauto Igno (1924–2009) drobė „Natiurmortas su Rūpintojėliu“, sukurta 1957 m.

Meno puoselėtojai liko ištikimi ir išeivijos dailininko Prano Gailiaus (1928 g.) dinamiškai tapybai. Parduoti du Prancūzijoje gyvenančio ir kuriančio menininko darbai: „Mąstytojas“ (2 800 eurų) ir estampas iš ciklo „Expression oblitérée“ (420 eurų).

Įsigytas ir pirmą kartą pristatytas vienos žymiausių išeivijos (JAV) keramikių Eleonoros Marčiulionienės (1912–2011) darbas „Šokėjai“ (1 800  eurų).

Aukcione varžytasi dėl Lietuvių grafikos klasiko Viktoro Petravičiaus (1906–1989 emigr. į JAV) vitražo „Figūra“ – kūrinio kaina nuo siūlomos 520 eurų pakilo iki 700 eurų.

Populiari buvo ir gausiai pristatyta skirtingų laikotarpių Lietuvos grafika. Įsigyti Adomo Galdiko (1893–1969) „4 pleneriniai eskizai“ (350 Eur), Jono Kuzminskio (1906–1985) lino- raižinys „Skalbėjėlės“ (230 Eur), Domicelės Tarabildienės (1912–1985) linoraižinys „Naktis“ (210 Eur), Gražinos Didelytės (1938–2007) ofortas „Bet amžiai bėga“ (280 Eur), Šarūno Leonavičiaus ofortas „Vasara“ (už 220 Eur) trys Petro Ilgūno (1931–1994) linoraižiniai: „Vytėnų pilis“, „Biržų pilies likučiai“, „Trakai“ (visi po 190 Eur) bei kitų grafikų darbai.

Iš įvairaus ir gausaus aukciono rinkinio rinktasi ir medaliai. Parduota keletas išeivių kūrėjų darbų. Trys Vytauto Kašubos (1915–1997) medaliai: „Lietuvos krikščionybės jubiliejus“ (160 Eur), „Vilniaus universitetas 1579–1979“ ir „Lietuvos krikščionybės jubiliejus“ (abu po 60 Eur), taip pat Petro Vaškio medalis „Šv. Kazimieras. Patronus Lituaniae. 1484–1984“ (60 Eur).

Knygų rubrikoje  šįkart pristatyta nemažai leidinių. Labiausiai varžytasi dėl 1932 m. išleisto ARS pirmosios parodos katalogo. Siūlyta pradinė 80 eurų kaina pakilo iki 140 eurų. Nuo pradinės 170 eurų kainos iki 180 eurų kilo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) „Knyga giesmių arba Kantičkos“. Už 120 eurų parduoti 1949 m. lesti du reprezentaciniai Lietuvos vaizdų albumai.

 XXXVIII Vilniaus  aukciono, kuriame pristatyti 188 kūriniai, kainos svyravo nuo 30 iki 19 tūkst. 500 eurų. Įsigyta 60 darbų už daugiau nei 48 000 eurų. Tai sudaro 32 proc. pristatyto rinkinio vertės. Išsamius XXXVIII Vilniaus aukciono pardavimo rezultatus galima peržiūrėti internetinėje svetainėje http://www.menorinka.lt/.

 Kitas aukcionas vyks š. m. gruodžio 11 dieną.

Iliustracijoje: Vytauto Kairiūkščio (1890–1961) pastelė „Koncertas“.

Meno rinkos agentūra visus, besidominčius vaizduojamojo meno istorija, kviečia į Meno istorijos mokyklos (MIM) rudens semestrą. Nuo rugsėjo 29 d. vyksiančių paskaitų ciklo lankytojai turės galimybę pagilinti savo žinias apie fotografijos ir dailės ikonografiją istoriją, kausydamiesi puikiai žinomų savo srities profesionalų.

Pasaulio fotografijos istoriją (nuo fotografijos išradimo iki šiandienės fotografijos galimybių) pristatys fotografas, fotografijos istorikas, vertėjas Stanislovas Žvirgždas. Po dailės ikonografijos istorijos labirintus vedžios tapytoja, menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Išklausiusiems nemažiau 7-ių paskaitų bus išduodamas kursų baigimo pažymėjimas.

Paskaitos vyksta meno galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius). Pradžia – 18 val. 15 min. nurodytomis dienomis. Paskaitos trukmė – 1 val. 15 min. ir 15 min. klausimams bei diskusijoms. Registracijos į paskaitas nėra, jos mokamos, bilieto kaina – 8 Eur. Vietų skaičius ribotas (max. 40).

Galimi paskaitų temų ar datų pasikeitimai. Informacija apie tai bus skelbiama Meno rinkos agentūros Facebook profilyje „Vilniaus aukcionas“.

LEKTORIAI

Stanislovas Žvirgždas, fotografas, fotografijos istorikas, vertėjas

Gimė 1941 m. 1960–1961 Vilniaus universitete studijavo istoriją. 1961–1965 politinis kalinys. 1972 baigė Neakivaizdinį menų liaudes universitetą (ZNUI) Maskvoje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1972, nuo 2001 – garbės narys. 1992–1996 – Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas. 2003–2010 dėstė meninę fotografiją Vilniaus dizaino mokymo centre. 2007–2011 LR Kultūros ministerijos Kultūros ir meno tarybos narys.

Nuo 2011 – Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys. Nuo 2013 Lietuvos kultūros tarybos narys. 1988 – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP), 1992 – nusipelnęs fotografas menininkas (EFIAP), 2004 – meistras (MFIAP). 300 nacionalinių, 500 tarptautinių fotografijos parodų dalyvis, per 220 įvairių apdovanojimų laimėtojas. Surengė 112 personalinių parodų šalyje ir užsienyje. Per 380 įvairaus pobūdžio publikacijų iš fotografijos istorijos, teorijos, vertimų Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose autorius. 1999 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2002 – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. 2004 – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už lietuviškų peizažų tikrumą ir meno įtaigumą, tradicijos brandumą ir atnaujinimą, autorines knygas. 2010  – aukso medalis Už nuopelnus Vilniaus kultūrai, 2010 – Balio Buračo fotografijos premija, 2012 – Skirmanto Valiulio premija.

Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, tapytoja, menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė

Vaikystėje Sigita baigė Vienožinskio dailės mokyklą, o 1996 m. Vilniaus dailės akademijoje – tapybos studijas. 1997–2000 m. studijavo bažnytinį paveldą Romos Grigaliaus universitete. Grįžusi į Lietuvą tapo Vilniaus arkivyskupijos menotyrininke. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija XVI a.–XIX a. pradžioje“. Nuo 2005 m. aktyviai bendradarbiavo steigiant Bažnytinio paveldo muziejų Vilniuje, kuriam dabar ir vadovauja. 2008 m. stažavosi Paryžiaus Žmogaus studijų institute (Fondation maison des sciences de l᾿home, Paris) su Andrew W. Mellono stipendija, 2009 m. atliko kūrybinę stažuotę VDA studijoje Cité Internationale des Arts Paryžiuje, 2009–2011 buvo mokslininkė stažuotoja ES SF projekte „Podoktorantūros stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. 2013 m. apdovanota valstybės stipendija kultūros ir meno kūrėjui. Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, dėsto krikščioniškojo meno istoriją Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centre, muzeologiją Vilniaus dailės akademijoje.S. Maslauskaitė dalyvauja mokslinėje veikloje, rengia savo tapybos ir bažnytinio meno parodas. Išleido monografiją apie šv. Kazimiero atvaizdo istoriją lietuvių ir lenkų kalbomis (2010 ir 2014 m.)

Visą semestro programą galima parsisiųsti čia.

Iki spalio 4 d. galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28, Klaipėda) galite aplankyti skulptoriaus Žilvino Landzbergo parodą iš serijos „R didžioji“.

Ž. Landzbergas ciklą “R didžioji”, pradėtą galerijoje „Fons Welters“ (Amsterdamas, Nyderlandai), tęsia nuo 2013 m. Ciklas, serija dedikuota raidei R. Kaip pats menininkas prisipažįsta, R jo mėgstamiausia, tad būtent R paskyręs siužetą. Raidės, tarsi savarankiški personažai, veda savo gyvenimus, esti nepriklausomais vizualiniais naratyvais, formomis ir garsais.

Parodoje objektai, jų skirtingi pasakojimai organiškai jungiasi. Galerijoje persipina įvairūs atpažįstamos aplinkos sluoksniai. Menininkas kuria objektus bei erdvinius naratyvus pasitelkdamas iliuziškumą, savitą detalių gretinimą, skirtingų šviesos šaltinių modeliavimą, dvimačių ir trimačių vaizdų kombinavimą bei objektų dematerializavimą. Pasak galerijos „Fons Welters“ direktoriaus asistentės Rosa Juno Streekstra, „parodos pavadinimas „R didžioji“ yra nuoroda į sakinio pradžią, paprastai sakiniai prasideda didžiąja raide, tačiau Ž. Landzbergo kūriniai negali būti skaitomi iš kairės į dešinę.“ Čia  rašmuo „R“ figūruoja kaip vizualinio naratyvo jungtis tarp skirtingų serijų.

Žilvinas Landzbergas (g. 1979) gyvena ir kuria Vilniuje. 1998–2004 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, skulptūros katedroje. 2001 m. semestrą studijavo Plymouth’o universiteto Vaizduojamojo meno fakultete. 2005–2007 m. kūrė podiplominėje Atelier rezidencijoje Amsterdame. 2008 m. apdovanotas pagrindiniu modernaus ir šiuolaikinio meno leidyklos Thieme Art prizu.

Organizatorių nuotraukos

Algimanto Švėgždos vardo piešinių konkurso dalyvių parodos atidarymas įvyks spalio 1 dieną, 17 val. Vilniaus dailės akademijos Naujųjų rūmų (Malūnų g. 5) fojė. Paroda tuo pačiu metu vyks ir Senųjų rūmų (Maironio g. 6)  I ir II aukštuose.

Prieš parodos atidarymą, 16 val., kviečiame į diskusiją A. Švėgždos gyvenimo ir kūrybos, piešinio žanro raidos temomis konkursantų darbų apsuptyje – Malūnų g. 5 fojė.

Jau ketvirtąjį kartą Vilniaus dailės akademijoje mokslo metų pradžia sutampa su Algimanto Švėgždos (1941–1996) vardo piešinių konkurso dalyvių parodos atidarymu. Pasak piešinio konkurso sumanytojų Vilniaus fakulteto dekano doc. Česlovo Lukensko, profesoriaus Arvydo Šaltenio ir Piešimo katedros vedėjo profesoriaus Jono Kazlausko, šiemetinė paroda žiūrovus nustebins kūrinių įvairove ir netikėtu, drąsiu dalyvių žvilgsniu į piešinį. Džiugu, kad ketvirtus metus vykstantis konkursas išeina į tarptautinį kontekstą: šiais metais konkurse dalyvauja ne tik Vilniaus, bet ir Lodzės, Gdansko, Rygos, Minsko dailės akademijų studentai.

Konkursui pateikiamų kūrinių tematika, motyvai, atlikimo technika ir priemonės nebuvo ribojamos. Dalyvių darbai, kaip ir praėjusių metų konkursuose, skirstomi į dvi kategorijas: A (studijinių užduočių piešiniai, pagal atitinkamas studijų programas) ir B (kūrybiniai piešiniai, neribojant jų tematikos, motyvų, atlikimo technikos ir priemonių). Konkurso kategorijų nugalėtojams skiriamos dvi lygiavertės premijos ir diplomai, o taip pat bus pasiūlyta surengti personalinę savo kūrybos darbų parodą vienoje iš VDA galerijų. Bus išleistas rinktinių darbų katalogas.

Konkurse-parodoje pirmosios ir antrosios studijų pakopų  studentai – būsimieji grafikai, tapytojai, tekstilininkai, keramikai, scenografai – pateikė daugiau kaip 50 darbų. Prof. Arvydas Šaltenis, komentuodamas šiemetinį konkursą, pastebi, kad studentai, pateikdami darbus, aktyvesni buvo kūrybinių darbų kategorijoje: „Jauni kūrėjai ne visada studijų proceso darbą laiko tikrai savu. Juk čia už nugaros stovėjo dėstytojas – patarė, taisė. Jauni autoriai nori laisvės, todėl konkursui pateikia daugiau kūrybinių darbų“.

Speciali vardinė konkurso mecenatų Dalios ir Gintaro Gruodžių premija kasmet skiriama už precizišką akademinio piešinio atlikimo techniką. Pasak Dalios Gruodienės, tikimasi, kad šios premijos įsteigimas skatins jaunuosius kūrėjus nepamiršti akademinio piešinio. D ir G. Gruodžių premijos idėja atspindi paties prof. Algimanto Švėgždos kūrybinę filosofiją, bylojančią, kad piešinį būtina atlikti techniškai švariai, preciziškai, tačiau tuo pat metu piešti jautriai, akcentuojant ir patį piešinio kūrimo procesą.

Iliustracijoje: Ieva Paliukaitytė, Valentina,  2013 nr.2 detalė

Rugsėjo 18 d. Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102, Kaunas) su Nicolas Bourriaud kuruota paroda „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ duris atvėrė dešimtoji tarptautinė Kauno bienalė.

Parodoje dalyvaujantys menininkai: Saâdane Afif, Arnas Anskaitis, Hicham Berrada, Walead Beshty, Roberto Cabot, Attila Csörgő, Bronė Sofija Gideikaitė, Liam Gillick, Lothar Hempel, Carsten Höller, Katja Novitskova, Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė & Ugnius Gelguda), Katie Paterson, Amalia Ulman, Julijonas Urbonas, Kelley Walker, Darius Žiūra.

Nicolas Bourriaud taip pristato parodą, išskleistą istoriniame Kauno centrinio pašto pastate:

„Telegrafas ir telefonas griauna visatą. Mitine ir simboline mąstysena bandoma susaistyti žmoniją su aplinkiniu pasauliu dvasiniais ryšiais, paversti atstumą erdve, būtina atsidavimui ir apmąstymams. O momentinis elektrinis ryšys šį atstumą panaikina.“  Aby Warburg

Fantasmagorija, drauge kaip metodas ir atvaizdo ideologija, galėtų tapti užmirštu istoriniu modeliu šiuolaikinei meno praktikai: tai, kaip menininkai siuvinėja savo pasakojimus derindami pramaną ir socialinę tikrovę, gyvendami tarp realybės, iliuzijų ir atvaizdų bei jų interpretacijų, regis, siejasi su XVIII a. „fantasmagorininkų“ siekiais, jų noru įtraukti žiūrovą į visa apimančias aplinkas, kurios primena mūsų instaliacijas, ir su tuo, kaip jie sujungdavo mokslinius tikslus, ezoterines žinias ir impozantiškus pasirodymus.

Jau XVIII a. pabaigoje pirmieji „fantasmagorininkai“ Paulas Philidoras ir Robertsonas pasižymėjo šiuolaikiniams menininkams būdingomis savybėmis: tarp švietimo ir pramogos, mokslo ir magijos, tapybos ir teatro, rankų miklumo ir politinių klausimų (akiniais nosį pasibalnojęs Robertsonas sėmėsi įkvėpimo iš tokių Didžiosios Prancūzijos revoliucijos veikėjų kaip Maximilienas Robespierre’as ir Georges’as Jacques’as Dantonas), jie atrodo lyg šiuolaikinio menininko pirmtakai. Fantasmagorijų laikais buvo išrastas telegrafas (iš graikų kalbos žodžių tele „toli“ ir graphein „rašyti“), atvėręs galimybes per tolimus atstumus perduoti rašytinius pranešimus nenešiojant laiškų iš vienos vietos į kitą. Claude’as Chappe’as Prancūzijoje išrado semaforų sistemą, veikusią 1792–1846 m., o 1837 m. Samuelis Morse JAV sukūrė elektrinį telegrafą.

„Gijos“ (angl. “Threads”) siekia priartėti prie fantasmagorijos formos ir pasigilinti, kaip šiuolaikiniai menininkai savo darbuose taiko atstumo sąvoką: kaip globalizuotame skaitmeniniame pasaulyje menas sprendžia transportavimo ir bendravimo realiu laiku klausimus? Kaip dabar atrodo buvimo ir nebuvimo dialektika? Kaip menininkai pristato nesamas tikroves? „Judėti turi ne atomai, o bitai“, – XX a. paskutinį dešimtmetį pareiškė interneto aktyvistas Nicholasas Negroponte.

Kaip metafora, „Gijos“ taip pat pabrėžia lygiagretes tarp šiuolaikinio meno ir fantasmagorijos spektaklio atkreipdamos dėmesį į panašumus su šiuo kino teatro pirmavaizdžiu tiek metodais, tiek intelektiniais klausimais, ir siūlo kitą galimą meno istorijos paaiškinimą, pagal kurį meniniai filmai ir instaliacijos turi bendrą protėvį.

Projektas užsimena apie vaiduokliškumą kaip populiarėjantį vaizdinės išraiškos būdą, ypač susijusį su interneto kultūra: vos matomos pamėklės, dujiniai, nepaprastai ploni arba juvelyriški atvaizdai, pseudotelepatija, pilvakalbystė arba magnetiniai reiškiniai yra neatsiejami nuo naujos regimybių kultūros ir siekia suderinti mokslą ir poeziją, technologiją ir atvaizdų analizę, bet kuriami daugiausia skaitmeninėmis priemonėmis.

Šiais mokslo, poezijos ir dvasingumo ryšiais grindžiamos „Gijos“ byloja apie meną kaip sistemą, susietą su kitais laikotarpiais ir (arba) erdvėmis. Meno kūrinys – kaip telegrafo prietaisas, susisiekiantis su kažkuo, kas vyksta kažkur kitur, kitoje valstybėje, kitame pasaulyje, kitoje vietoje ar laike…

Paroda vyks iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Visą bienalės programą galite sekti čia.

Parodos „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“ atidarymas  Kauno bienalėje, Kauno centrinis paštas, 2015

Kelley Walker ekspozicija parodoje „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“, Kauno centrinis paštas, 2015

Kelley Walker, Los Andželas, Kobė. Iš serijos Devynios katastrofos (Florida, Maui, Moranas, San Fernando slėnis, Ankoridžas, Kobė, Elba, Los Andželas, TWA skrydis 800), 2002. Skaitmeninis atvaizdas

Kelley Walker, Los Andželas, Kobė. Iš serijos Devynios katastrofos (Florida, Maui, Moranas, San Fernando slėnis, Ankoridžas, Kobė, Elba, Los Andželas, TWA skrydis 800), 2002. Skaitmeninis atvaizdas

Lothar Hempel ekspozicija parodoje „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“, Kauno centrinis paštas, 2015

Lothar Hempel, Rūgštis ir Geležis, 2011. Fotografija ant metalo, plienas, dažai, elektros lemputė, MDF plokštė

Lothar Hempel, Lėtas šokis, 2015. MDF plokštė, aliuminio kompozitas, dažytas plienas, medžio šaka, dažai

Lothar Hempel, Baccha Paranoika, 2009. Veidrodis, nuotrauka, medis, plastikas, dažai

Katja Novitskova, Aktyvavimo modelis (Marso paviršiuje), 2014. Instaliacija

Katja Novitskova, Aktyvavimo modelis (Marso paviršiuje), 2014. Instaliacija

Katja Novitskova, gyva instaliacijos Aktyvavimo modelis (Marso paviršiuje) transliacija Kauno centriniame pašte, 2015

Roberto Cabot, Kauno alefas, 2015. Transliacija esamuoju laiku, video projekcija, garsas

Julijonas Urbonas, Dvejojančios durys, pirmoji versija – 2009; speciali versija 10-ajai Kauno bienalei – 2015. Elektromechanizmas, Kauno centrinis paštas

Julijonas Urbonas, Dvejojančios durys, 2015, pirmoji versija – 2009; speciali versija 10-ajai Kauno bienalei – 2015. Elektromechanizmas, Kauno centrinis paštas

Roberto Cabot, Ventiliacija, 2008. Silikonas, Ventiliacijos grotelės iš Respublikos rūmų (buvusi VDR, Rytų Berlynas)

Pakui Hardware, Shapeshifter, Heartbreaker, 2014. Vertybinių popierių biržos žaibiškos krizės (16/10/2014) duomenys, 3D judanti grafika, skirta 3-ims LED TV monitoriams, organinis stiklas, plastiko tinklas, dirbtinės odos stiklinė, MDF plokštė (Pakui Hardware nuotr.)

Pakui Hardware, Shapeshifter, Heartbreaker, 2014. Vertybinių popierių biržos žaibiškos krizės (16/10/2014) duomenys, 3D judanti grafika, skirta 3-ims LED TV monitoriams, organinis stiklas, plastiko tinklas, dirbtinės odos stiklinė, MDF plokštė (Pakui Hardware nuotr.)

Pakui Hardware, Crave that Mineral, 2015. Aliuminio ir magnio lydinio ratlankiai, silikonas, Fiji mineralinis vanduo, maistinis Sky Blue pigmentas, PVC žarna, vandens pompa, plastikinis skysčio konteineris, LED apšvietimo sistema (Pakui Hardware nuotr.)

Pakui Hardware, Crave that Mineral, 2015. Aliuminio ir magnio lydinio ratlankiai, silikonas, LED apšvietimo sistema (Pakui Hardware nuotr.)

Katie Paterson, Laiko kūriniai (Saulės sistema), 2014. 9 laikrodžiai, rodantys laiką kiekvienoje Saulės sistemos planetoje, įskaitant Mėnulį

Katie Paterson, Žvakė (iš Žemės į juodąją skylę), 2015. Parafino vaškas, dagtis, kvapai

Katie Paterson, Žvakė (iš Žemės į juodąją skylę), 2015. Parafino vaškas, dagtis, kvapai

Arnas Anskaitis, Keliautojas, 2014-2015. Žemėlapis, sudarytas iš 10-ies dvikalbių Baltijos regiono valstybių žodynų, orientuotų pagal pasaulio kryptis; Enciklopedisto Denis Diderot poemos Paštas iš Kionigsbergo į Mėmelį (1773) garso įrašas; Atvartas iš Enciklopedijos arba Aiškinamųjų mokslų, menų ir amatų žodyno, 17 t. (1765). Skaitmeninis atspaudas

Arnas Anskaitis, Keliautojas, 2014-2015. Žemėlapis, sudarytas iš 10-ies dvikalbių Baltijos regiono valstybių žodynų, orientuotų pagal pasaulio kryptis; Enciklopedisto Denis Diderot poemos Paštas iš Kionigsbergo į Mėmelį (1773) garso įrašas; Atvartas iš Enciklopedijos arba Aiškinamųjų mokslų, menų ir amatų žodyno, 17 t. (1765). Skaitmeninis atspaudas

Arnas Anskaitis, Keliautojas, 2014-2015. Žemėlapis, sudarytas iš 10-ies dvikalbių Baltijos regiono valstybių žodynų, orientuotų pagal pasaulio kryptis; Enciklopedisto Denis Diderot poemos Paštas iš Kionigsbergo į Mėmelį (1773) garso įrašas; Atvartas iš Enciklopedijos arba Aiškinamųjų mokslų, menų ir amatų žodyno, 17 t. (1765). Skaitmeninis atspaudas

Katja Novitskova, Aktyvavimo modelis (Raganosiai), 2014. Aliuminis, skaitmeninė spauda, ekrano išpjova; poliuretanas, plieno išpjova

Walead Beshty, 16 colių varinis kubas (Fedex® Kraft Box© 2005 330504 10/05 SSCC), tarptautinis prioritetas, Los Andželas-Briuselis trk#861718438308, 2011 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 d., tarptautinis prioritetas, Briuselis-Paryžius trk#876303869097, 2013 m. sausio 23 – 24 d., tarptautinis prioritetas Paryžius-Briuselis trk#899244571053, 2013 m. gegužės 14 – 15 d., tarptautinis prioritetas, Briuselis-Kaunas trk#806093127029, 2015 m., rugpjūčio 25 – 28 d., 2011. Šlifuotas varis ir sukauptos FedEx transportavimo etiketės

Walead Beshty, varinis kubas (Fedex® Kraft Box© 2005 Fedex 157872 Rev 10/05 SSCC), tarptautininis prioritetas, Los Andželas–Ženeva, trk#860603386371, 2011 m. kovo 9–14 d., tarptautinis prioritetas, Ženeva–Kaunas trk#803581825107, 2015 m. rugsėjo 2–7 d., 2011. Šlifuotas varis ir sukauptos „FedEx“ transportavimo etiketės

Bronė Sofija Gideikaitė, Kelionė, 2013-2015. Instaliacija, siuvinėjimas, drobė, medvilniniai siūlai, nuotraukos rėmeliai, plastikas, kelionės važtaraščiai

Bronė Sofija Gideikaitė, Kelionė, 2013-2015. Instaliacija, siuvinėjimas, drobė, medvilniniai siūlai, nuotraukos rėmeliai, plastikas, kelionės važtaraščiai (fragmentas)

Bronė Sofija Gideikaitė, Kelionė, 2013-2015. Instaliacija, siuvinėjimas, drobė, medvilniniai siūlai, nuotraukos rėmeliai, plastikas, kelionės važtaraščiai (fragmentas)

Roberto Cabot, Ventiliacija, 2008. Silikonas, Ventiliacijos grotelės iš Respublikos rūmų (buvusi VDR, Rytų Berlynas)

Lothar Hempel, Mäusebunker pristatomasis video, 2015. Video, 7:05 min

Liam Gillick, Štai viduje, mes įžengiame į kambarį Coca-Cola spalva dažytomis sienomis, 1998. Spalvos bandymai (Coca-Cola), vinilo dažai ant sienos

Liam Gillick, Štai viduje, mes įžengiame į kambarį Coca-Cola spalva dažytomis sienomis, 1998. Spalvos bandymai (Coca-Cola), vinilo dažai ant sienos

Katie Paterson, Mirštančių žvaigždžių laiškai, 2011 Rašalas, popierius

Katie Paterson, Mirštančių žvaigždžių laiškai, 2011 Rašalas, popierius

Darius Žiūra, Monumentas utopijai, 2015. Dalyvaujant Viacheslav Kovalenko (Sankt Peterburgas) ir S (Dublinas), 1 tona knygų, skulptūra

Darius Žiūra, Monumentas utopijai, 2015. Dalyvaujant Viacheslav Kovalenko (Sankt Peterburgas) ir S (Dublinas), 1 tona knygų, skulptūra

Darius Žiūra, Monumentas utopijai, 2015. Dalyvaujant Viacheslav Kovalenko (Sankt Peterburgas) ir S (Dublinas), 1 tona knygų, skulptūra

Menininko Saâdane Afif meno projektas, kuriame jis pasiūlė lietuvių grupei Candee Train Collective įgroti, o vėliau ir įrašyti, 12 savo sukurtų kūrinių. Atviros Candee Train Collective repeticijos vyksta centrinio pašto erdvėse

Hicham berrada, Pranašiškas ženklas, 2007-2015. Cheminėms medžiagoms pritaikytas indas, chemikalai

Hicham berrada, Pranašiškas ženklas, 2007-2015. Cheminėms medžiagoms pritaikytas indas, chemikalai

Hicham berrada, Pranašiškas ženklas, 2007-2015. Cheminėms medžiagoms pritaikytas indas, chemikalai

Attila Csörgő, Laikrodžio mechanizmas, 2015. Kinetinė konstrukcija, parabolinių reflektorių šviesos projekcija, trikojai, elektros elementai

Attila Csörgő, Laikrodžio mechanizmas, 2015. Kinetinė konstrukcija, parabolinių reflektorių šviesos projekcija, trikojai, elektros elementai

Attila Csörgő, Kauliukų tektonika, 2015. Popieriniai modeliai, Mollweide žemėlapio projekcijos

Attila Csörgő, Kauliukų tektonika, 2015. Popieriniai modeliai, Mollweide žemėlapio projekcijos

Amalia Ulman, Forever&Always, 2015. Masiniu būdu gaminami sienų užrašai

Nuotraukos: Remis Ščerbauskas

Iki spalio 20 d. galerijoje „Meno parkas“, Kaune, veikia Lietuvos dailininkų sąjungos įkūrimo 80-mečiui skirta paminėti paroda „IŠ ARCHYVŲ“.

Parodos ekspoziciją sudaro dvi dalys: viena dalis, tai galerijos “Meno parkas” parengta ekspozicija, kurioje eksponuojama dokumentinė medžiaga, pasakojanti apie Lietuvos dailininkų sąjungos steigimą, pirmos dailininkų sąjungos surengtos parodos katalogas, archyvinių protokolų ir kt. to laiko archyvinė medžiaga. Taip pat parodos ekspozicijoje galima pamatyti keletą originalių pirmos parodos dalyvių kūrinių, kuriuos atrinko Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė ir kuriuos parodai skolina muziejus.

Antrą parodos dalį, pavadinimu “Lietuvos dailininkų sąjunga 1935-1940 m.” parengė Lietuvos literatūros ir meno archyvas. Šią dalį sudaro dvi parodos – kilnojamoji ir virtuali, kuriose siūlo susipažinti su Lietuvos dailininkų sąjungos 1935–1940 m. laikotarpio dokumentais, kurie yra saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve. Kilnojamoje parodoje, kuri bus rodoma galerijos “Meno parkas” trečiame aukšte, 9 stenduose eksponuojamos dokumentų skanuotos originalų kopijos  iš  Jungtinio Lietuvos dailininkų organizacijų fondo, P. Aleksandravičiaus asmens fondo, A.Gudaičio asmens fondo, V.Kisarausko asmens fondo, Pavienių dokumentų rinkinio, J.Kuzminskio asmens fondo, J.Umbraso asmens fondo, Z. Žemaitytės asmens fondo. Stenduose atrinktais dokumentais pristatoma Lietuvos dailininkų sąjungos kūrimas bei veikla. Tai sąjungos steigimo dokumentai, pirmieji susirinkimai, valdybos ir jų pirmininkai, įstatai, Lietuvos dailininkų sąjungos projektuotų namų eskizas, Lietuvos dailininkų sąjungos rudens ir vasaros parodų katalogai bei kt. dokumentai, Lietuvos dailininkų sąjungos organizuotų užsienio šalių parodų Lietuvoje dokumentai, Lietuvos dailininkų dalyvavimas parodose Taline, Rygoje ir Paryžiuje, taip pat neužmirštos ir Lietuvos provincijose rengtos parodos, Taupomųjų kasų apdovanojimai, V. Kairiūkščio rengtos K.Sklėriaus monografijos.

Kilnojamosios parodos „Lietuvos dailininkų sąjunga 1935–1940 m.“ parengimą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Oficialus parodos uždarymas ir Lietuvos dailininkų sąjungos įkūrimo 80-ojo jubiliejaus paminėjimas įvyks galerijoje “Meno parkas” spalio 20 d. 18 val.

Parodos organizatoriai: galerija “Meno parkas” ir Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

Parodos vaizdai.

Liepos 27 – Spalio 31 dienomis Tinos kultūros fonde, Kikladų salose (Graikijoje) veikia Valentino Klimašausko kuruota paroda „Time Flies Like an Arrow, Fruit Flies Like a Banana“. Joje savo naujus projektus pristatė kūrėjai dalyvavę Tinos Quarry Platform rezidencijų programoje: Goda Budvytytė, Lorenzo Cirrincione, Dorota Gaweda, Pakui Hardware, Eglė Kulbokaitė, Mikko Kuorinki, Carl Palm ir Jennifer Teets.

Deryboms (skirtoms klimato kaitai, Graikijos skoloms, Viduržemio jūros regiono migrantų krizei – šį sąrašą galime tęsti be galo) skirtas laikas eina į pabaigą. Laikas kažkada buvo matuojamas kaip tekantis vanduo, smėlis, ir, nors jis skriejo kaip strėlė, kartu bėgo ir kaip upė, galimai, kaip smėlio upė. Liečiamasis jūsų planšetinio kompiuterio ekranas, tas, kuris rodo ir kartu eikvoja jūsų laiką, gali būti gaminamas naudojant tą patį smėlį.

Kai apako Argentinos rašytojas Jorge Luis Borges lankė Kairo piramides. Stovėdamas šalia jų, jis pasėmė saują smėlio ir prasijojo jį pro savo pirštus. Paklaustas ką daro, jis atsakė: „Keičiu Saharą“. Panašiai kaip internetas ar kitos struktūros, susidedančios iš milžiniško kiekio informacijos ar medžiagos, dykuma ar vandenynas neturi nei pradžios, nei pabaigos ir gali būti įvardinti kaip hiperobjektai, kaip kad juos pavadino Timothy Morton. Anot jo, hiperobjektai, pavyzdžiui, globalinis atšilimas, polistirolo putos ar radioaktyvus plutonis, yra taip plačiai paplitę erdvėje ir laike, kad šie peržengia erdvėlaikio ribotumą. Gyvendami kartu su, tarp ar jau minėtų hiperobjektų viduje taip, kaip planktonas gyvena vandenyne, arba kaip smėlis teka dykumoje ar kažkieno delne, mes taipogi keičiame tikras ir metaforiškas Saharas ir vandenynus, argi ne taip?

Jei jums norisi, dar kitas pavyzdys šauna į galvą – orai. Fizikoje ir kituose moksluose, nelinijine sistema mes vadiname sistemą, kurioje rezultatas nėra tiesiogiai proporcingas sanaudoms. Panašiu būdu, ši paroda buvo kuruojama ar, tiksliau, įtakojama, nelijinės dinamikos veiksnių: dumblių, mielių, kalendoriaus, prieš pat atidarymą tobulą trikampį salos padangėje sudariusių mėnulio, Veneros ir Jupiterio, į krantą įsirėžusio katerio, maudynių marmuro kasyklose, referendumo, ožių poravimosi sezono, vėjo, ir daugelio kitų objektų ar faktorių.

„Prašymas, kad žmonės atsiskaitytų už savo laiką, prilygsta prašymui, kad dreifuojantis planktono fragmentas atsiskaitytų už visą vandenyną. Kaip planktonas supila vandenyną?“ klausia menininkų grupė Raqs Media Collective, kurie tyrinėja laiko savybes bei ekopoetiniais būdais siekia apjungti planktoną ir žmones. Jie tęsia:

Kas yra laikas?

Kas yra laikas šią akimirką?

Laikas, kurį turi renkiesi.

Laikas, kurio tu nesirenki.

Išniręs laikas.

Laikas, kuris atėjo.

Laikas keisti laiką.

Laikas prabėgo.

Laikas atvyko ir prabėgo.

Praskridęs laikas.

Nepatogus laikas.

Tinkamas metas.

Gerai praleistas laikas.

Iššvaistytas laikas.

Keisti laikai.

Atėjo laikas.

Staigiai prabėgęs laikas.

Laikas!

Kas yra laikas?

Žvelgiant iš Niujorko akcijos biržos perspektyvos, kur prekyba vyksta ir žlunga nanosekundžių trukmėje, Tinos Kikladų saloje praleistas mėnuo gali būti prilygintas gerokai ilgesniam laikotarpiui nei mėnuo kur nors kitur. Panašiai, žvelgiant iš planktono perspektyvos, mėnuo, kurį šioje saloje praleido menininkai, gali pralėkti (ar užtrukti) lygiai taip pat greitai kaip nanosekundė Wall stryte.

Rezidencija ir paroda neprašo menininkų ar žiūrovų atsiskaityti už praleistą laiką, tačiau siekia sukurti menines ir poetines jungtis tarp organiška ir neorganiška, dalies ir visumos (planktonas ir vandenynas), bei konstruoja išskirtines perspektyvas, iš kurių mes galime žvelgti į save, panašiai kaip kad šioje parodoje matome erdvėlaikį iš roplio, paskutinio referendumo balsavimo lapelio, ar nemirtingos medūzos Turritopsis dohrnii perspektyvų.

Organizatoriai: Tinos Quarry Platform rezidencijų programa ir Tinos kultūros fondas.

Išsamų parodos pristatymą anglų kalba galima parsisiųsti čia.

Parodos Time Flies Like an Arrow, Fruit Flies Like a Banana vaizdas Tinos kultūros fonde, Graikijoje, 2015

Parodos Time Flies Like an Arrow, Fruit Flies Like a Banana vaizdas Tinos kultūros fonde, Graikijoje, 2015

Parodos Time Flies Like an Arrow, Fruit Flies Like a Banana vaizdas Tinos kultūros fonde, Graikijoje, 2015

Pakui Hardware, Mei Piech Chi. Dionyssos kasyklos marmuras, Tinos salos marmuras, trikojis, Nike sportinis krepšys, įvairūs audiniai, 2015

Mikko Kuorinki, Žodžiais marmuro meistrui, puodžiui ir audėjai apibūdinti objektai, 2015. Bendradarbiaujant su Giorgos Agallou (marmuras), Bernhard Aicher (keramika), Ekaterini ir Marietta (staltiesė)

Mikko Kuorinki, Žodžiais marmuro meistrui, puodžiui ir audėjai apibūdinti objektai, 2015. Bendradarbiaujant su Giorgos Agallou (marmuras), Bernhard Aicher (keramika), Ekaterini ir Marietta (staltiesė)

Mikko Kuorinki, Žodžiais marmuro meistrui, puodžiui ir audėjai apibūdinti objektai, 2015. Bendradarbiaujant su Giorgos Agallou (marmuras), Bernhard Aicher (keramika), Ekaterini ir Marietta (staltiesė) (detalė)

Mikko Kuorinki, Žodžiais marmuro meistrui, puodžiui ir audėjai apibūdinti objektai, 2015. Bendradarbiaujant su Giorgos Agallou (marmuras), Bernhard Aicher (keramika), Ekaterini ir Marietta (staltiesė) (detalė)

Pakui Hardware, Toop Toop Toop.ppt. Power Point prezentacija, 2015

Dorota Gaweda, Turritopsis dohrnii. Cementas, augalai, Coca Cola gėrimas, 2015

Jennifer Teets, Sūrio aplinkybė (Tinos). Sūris, pėdkelnės, kaspinas, šluotkotis, įspaudas, pinti nendriniai Tinos krepšiai,  2015

Jennifer Teets, Sūrio aplinkybė (Tinos). Sūris, pėdkelnės, kaspinas, šluotkotis, įspaudas, pinti nendriniai Tinos krepšiai,  2015 (detalė)

Jennifer Teets, Sūrio aplinkybė (Tinos). Sūris, pėdkelnės, kaspinas, šluotkotis, įspaudas, pinti nendriniai Tinos krepšiai,  2015 (detalė)

Parodos Time Flies Like an Arrow, Fruit Flies Like a Banana vaizdas Tinos kultūros fonde, Graikijoje, 2015

Carl Palm, I CAN‘T SEE WHY NOT SAID THE SNOWBLIND SHISHA CHAIN-CHOKING SEASHELL SHELLY SCHUMACHER & CHILLELY SHIVERED HER SHOESHINED SCHOTTISCH SHOULDERS SHABBYCHICLY IN A CHILLAXED SHANGHAIAN CHIMICHURI SHELTER. Audinys, 2015

Lorenzo Cirrincione, Heures sans soleil. Baltas marmuras, elektros lemputė “Rough Service Special”, 75 W, 2015

Pakui Hardware, Mei Piech Chi. Dionyssos kasyklos marmuras, Tinos salos marmuras, trikojis, Nike sportinis krepšys, įvairūs audiniai, 2015

Pakui Hardware, Mei Piech Chi. Dionyssos kasyklos marmuras, Tinos salos marmuras, trikojis, Nike sportinis krepšys, įvairūs audiniai, 2015 (detalė)

Pakui Hardware, Mei Piech Chi. Dionyssos kasyklos marmuras, Tinos salos marmuras, trikojis, Nike sportinis krepšys, įvairūs audiniai, 2015 (detalė)

Eglė Kulbokaitė, Hypersea I // To escape the banal-terrestrial like angels. Žalias marmuras, mastika (pistacijų medžio sakai), 2015

Eglė Kulbokaitė, Hypersea I // To escape the banal-terrestrial like angels. Žalias marmuras, mastika (pistacijų medžio sakai), 2015

Parodos Time Flies Like an Arrow, Fruit Flies Like a Banana vaizdas Tinos kultūros fonde, Graikijoje, 2015

Parodos Time Flies Like an Arrow, Fruit Flies Like a Banana vaizdas Tinos kultūros fonde, Graikijoje, 2015

Dorota Gaweda, Turritopsis dohrnii. Cementas, augalai, Coca Cola gėrimas, 2015

Dorota Gaweda, Ophidians. Marmuras, 2015

Dorota Gaweda, Ophidians. Marmuras, 2015 (detalė)

Parodos Time Flies Like an Arrow, Fruit Flies Like a Banana vaizdas Tinos kultūros fonde, Graikijoje, 2015

Lorenzo Cirrincione Heures sans soleil. Spinta, mokykliniai vadovėliai, mokomoji medžiaga, rinkimų sąrašų rinkinys  (?–1969–?), rasti buvusioje Isternijos kaimo mokykloje, Tinos saloje. Raktų pakabukas, archyvinės dulkės, 2015

Lorenzo Cirrincione Heures sans soleil. Spinta, mokykliniai vadovėliai, mokomoji medžiaga, rinkimų sąrašų rinkinys  (?–1969–?), rasti buvusioje Isternijos kaimo mokykloje, Tinos saloje. Raktų pakabukas, archyvinės dulkės, 2015

Nuotraukos: Natasha Papadopoulou

Spalio 13 d. 17 val.  VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma paroda  ,,Spalvotas pasaulis“.

,,Mano spalvotas pasaulis” – tai socialinio meno projektas, kuriuo siekiama parodyti, kad neįgalieji taip pat kūrybingi ir gali dalyvauti įvairiose veiklose kartu su sveikaisiais, plėtoti dialogą tarp dalyvių, užmegzti naujus kontaktus, dalintis idėjomis, žiniomis, įgūdžiais ir vertinimais.

Projekto eigoje neįgalieji buvo supažindinti su komponavimo, piešimo, tapymo ant audinių, audimo staklėmis, mezgimo, vėlimo, siuvinėjimo, siuvimo, drabužių kūrimo būdais. Menininkai profesionalai neįgaliųjų piešinius ir technologinius medžiagų bandymus pritaikė šiuolaikiškų drabužių ir aksesuarų prototipų kūrimui. Vienas iš projekto siekių – sukurti drabužių ir aksesuarų prototipų kolekciją „Spalvotas pasaulis“ masinei gamybai.

Parodoje eksponuojami neįgaliųjų ir menininkių sukurtos medžiagos, eksperimentiniai drabužių modeliai, aksesuarai. Taip pat pristatoma projekto video dokumentacija ir video darbas „Drugelių gaudymas“. Parodoje meninėmis priemonėmis diskutuojama apie proto ir psichikos negalią turinčių žmonių statistikos pokyčius ir tendencijas Lietuvoje.

Projekto organizatorės ir idėjos autorės VDA prof. Eglė Ganda Bogdanienė ir dr. Prof. Jolanta Vazalinskienė. Projekto kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo Viešoji įstaiga dienos centras „Mes esame“ lankytojos Aleksandra Stankevič ir Rasa Andriuškevičiūtė, užimtumo specialistė Laima Kazlauskaitė, profesijos mokytoja Irena Važnevičiūtė ir Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro mokinės, profesijos mokytoja ekspertė Irena Seniūnienė, vyr. profesijos mokytoja Jūratė Laučienė.

Projektas tęsia nuo 2005 VDA inicijuotų meno išplėstame socialiniame kontekste projektų seriją.

Paroda veiks spalio 13–31 dienomis.

Spalio 7-11 dienomis Jonavos kultūros centras organizuoja jau XVIII-ąjį šiuolaikinio meno forumą HOMO LUDENS, šiemet siūlydami „žaidžiantiems žmonėms“ HOMO VIATOR („keliaujantis žmogus“) temą. Nuolatinis ėjimas: kuriame, žaidžiame, svajojame, mylime ir niekada nežinome, kas bus rytoj. Gal ir gerai, kad nežinome… Juk esame visada tik pakeliui – in via… Gal – į kūrybą?

Trečiadienį Jonavoje, Ukmergėje ir Kėdainių rajone prasidėjo tarptautinio šiuolaikinio meno forumo HOMO LUDENS renginiai, apimsiantys per 20 įvairius meno žanrus pristatančių projektų, akcijų, eksperimentų, instaliacijų, kūrybinių laboratorijų, paskaitų, koncertų. Jų metu atskirų sričių profesionalus keis žmonės, dar tik bandantys rasti kelią į meno pasaulį.  Forume jau koncertavo Konstantin Manajev (violončelė, Vokietija) ir Julija Bujanovaitė (fortepijonas), tuo pat metu  Kėdainių r. Dotnuvos kultūros centre atidaryta dailininkės Julijos Gleixner paroda „Tapybos žemė“.

Ketvirtadienį Ukmergės kultūros centre vyks džiazo koncertas „Aleksandro Dunio projektai“. Nuo penktadienio renginiai keliasi į Jonavą: akcija prie Neries upės „Lašišos grįžta“ arba „Mano gyvenimo žuvies kelionė“; Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsyje koncertuos arfininkė Tara Minton (Australija); šeštadienį miestą nustebins socialinės akcijos ir interaktyvios instaliacijos, kūrybiškumo žadinimo terapijos metu veiks kūrybinės dirbtuvės, paskaita „Grafika gyvai“, video projekcijos ir t. t. Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atsidarys paroda „Asmeninė mitologija“, vyks meno aukcionas „Euras iš kišenės – menas į namus“, koncertuos grupės „Sheep got waxed“  ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Sekmadienį tikimasi gausios virtualių foto mėgėjų darbų parodos  „Homo Viator“, mat, jos eksponatai – bandymai forumo dienomis įamžinti renginio akimirkas. Forumą sekmadienį vainikuos Nedos ir Vilniaus džiazo orkestro koncertas  bei jonaviečio Remigijaus Rabikausko dovana miestui – jo pagaminta metalo skulptūra „Žuvis“, atrasianti savo vietą parkelyje „Homo ludens“ prie Jonavos kultūros centro.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/zaidziantis.zmogus.jonava