Vasario 16 d., ketvirtadienį,  16.00 val. galerijoje namuose Trivium (Vilkpėdės 7-105, Vilnius) vyks Dainiaus Liškevičiaus  parodos 1: ∞ atidarymas. Parodos atidarymo metu vyks performansas “Dėsnis”.

Projektas sukurtas naudojant retrospektyvos žanrą bei remiantis olandų dailininko Vincent Laurensz van der Vinne (1628-1702) tapybos darbu A VANITAS STILL LIFE WITH A CRYSTAL BALL REFLECTING AN IMAGE OF THE ARTIST AT HIS EASEL.1

Siekiant tikslumo, paroda buvo konstruojama naudojantis duomenimis, esančiais autoriaus internetiniame tinklaraštyje www.liskevicius.lt. Ekspozicija sukurta iš atskirų kūrinių ar jų segmentų, esančių menininko studijoje. Naudojantis fragmentiškumo strategija, sukuriamas chaotiškas žemėlapis-visuma su perspektyva į naują kūrinį tarsi atspindį, paremtą menininko kūrybos evoliucijos principu. Paroda buvo sumanyta surengti jau
įvykusiai datai 2017-01-17 pažymėti.

The post Dainiaus Liškevičiaus paroda 1: ∞ galerijoje namuose „Trivium“ appeared first on artnews.lt.

Vasario 17 d., penktadienį, 19 val. ŠMC skaitykloje vyks menininko ir grafikos dizainerio Karelo Martenso projekto „Motion“ pristatymas.

Karelas Martensas ant kiekvieno piršto turi dešimt rankų ir daugiau nei 50 metų nesėdi jų sudėjęs. Menininkas, šriftų kūrėjas, grafikos ir pramonės dizaineris, knygų kūrėjas, pedagogas – Martensas kuria nesustodamas. Projektas „Motion“ atskleidžia platų jo kūrybos spektrą naujų ir anksčiau sukurtų darbų parodoje meno centre Kunstverein München (Vokietija), naujame 304 p. leidinyje (dizainas kartu su Julie Peeters, produkcija kartu su „Roma Publications“) ir papildomų renginių serijoje Amsterdamo knygyne ir galerijoje „San Seriffe“, Vilniaus ŠMC skaitykloje, Paryžiaus knygyne „Section 7“ ir Niujorko projektų erdvėje „P!“.

Martensas eksperimentuoja. Ir visgi metodiški spalvos, šrifto, spaudos procesų ir formatų bandymai sukuria labai tikslius vaizdinius efektus. Į paprastumą linkusiems jo darbams dažnai pakanka riboto elementų rinkinio, kuriuos kartojant ir jungiant sukuriama kone begalinė formų įvairovė. Pirminės spalvos, skaičių rinkinys, abėcėlė arba paprastų formų eilės Martenso nevaržo – jam tai yra nepabostantys inovacijų įrankiai.

Vasario 17 d. ŠMC skaitykloje meno centro Kunstverein München direktorius Chrisas Fitzpatrickas pristatys šį projektą, o jo bendrakuratorius Post Brothers apžvelgs Martenso kūrybą, pasitelkdamas Johanno Schwartzo parodos dokumentaciją. Bus rodomas Martenso videodarbas „Not For Resale“ (2000), o grafikos dizainerė Julie Peeters aptars naująjį leidinį savo nuolatinio darbo su Kunstverein München leidinių serija kontekste. Knyga bus įtraukta į nuolatinę ŠMC skaityklos kolekciją.

Karelas Martensas (g. 1939 m. Olandijoje) gyvena ir dirba Amsterdame. 1961 m. baigė Arnhemo dailės akademiją, o šiandien yra žinomas kaip vienas reikšmingiausių grafikos dizainerių. Be dizaino projektų, jis nuolat kuria grafikos atspaudus ir tūrinius objektus. Eksponuoja savo kūrinius tarptautinėse parodose, yra išleidęs daug publikacijų, dažnai gauna svarbių užsakymų ir yra laimėjęs daugybę apdovanojimų. 1997 m. Arnheme Martensas įkūrė naujovišką pouniversitetinių studijų instituciją – „Werkplaats Typografie“. Dėstė Mastrichto Van Eycko akademijoje, dirba Jeilio universiteto meno mokykloje Niu Heivene ir dizaino akademijoje Eindhovene.

Chrisas Fitzpatrickas (g. 1978 m. JAV) yra Kunstverein München, 194 metus skaičiuojančio šiuolaikinio meno centro Vokietijoje, direktorius. Nuo 2012 iki 2015 m. Fitzpatrickas vadovavo projektų erdvei „Objectif Exhibitions“ Antverpene, Belgijoje. Taip pat nepriklausomai kuruoja parodas ir renginius įvairiose šalyse – Italijoje, Estijoje, Kinijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Kanadoje, Meksikoje, JAV. Jo tekstai publikuojami žurnaluose „Spike“, „Pazmaker“, „Nero“, „Mousse“, „Fillip“, „Cura“, „The Baltic Notebooks of Anthony Blunt“, „Art Papers“, parodų kataloguose ir knygose.

Julie Peeters (g. 1983 Belgijoje) yra grafikos dizainerė, gyvenanti Briuselyje ir Miunchene. Dažniausiai bendradarbiauja su menininkais kurdama spaudinius ir kuria skirtingas kultūros institucijų tapatybes įvairiose šalyse. Ji ypač domisi grafiniu vaizdu, redaguoja Kunstverein München keturiskart per metus leidžiamą knygų seriją. Peeters studijavo Jano van Eycko akademijoje ir „Werkplaats Typografie“. Dėsto grafinį dizainą KASK, Gente, yra dėsčiusi Gerrito Rietweldo akademijoje Amsterdame ir Karlsruhės valstybiniame dizaino koledže.

Post Brothers (g. 1984, JAV) yra kritinė iniciatyva, kuriai priklauso Matthew Postas – entuziastas, mašininkas, taksi vairuotojas ir meno centro Kunstverein München kuratorius. Kuruoja parodas, skaito paskaitas, pristato projektus įvairiose šalyse – Lenkijoje, Meksikoje, Kanadoje, JAV, Portugalijoje, Danijoje, Graikijoje, Estijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Italijoje, Suomijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Kinijoje. Matthew Postas buvo Liudviko Buklio parodos „Kaip liežuviai“ kuratorius (ŠMC, 2015), jis surinko mokslinės fantastikos knygų minkštais viršeliais kolekciją „Memoirs Found in a Bathtub or what Entropy Means to Me“, saugomą ŠMC viešbutyje. Jo esė ir straipsnių yra pasirodę žurnaluose „Annual“, „The Baltic Notebooks of Anthony Blunt“, „Cura“, „Fillip“, „Kaleidoscope“, „Mousse“, „Nero“, „Art Papers“, „Pazmaker“, „Punkt“ ir „Spike Art Quarterly“, daugybėje menininkų leidinių ir parodų katalogų.

Johannesas Schwartzas (g.1970 m. Vokietijoje) yra fotografas, gyvenantis ir dirbantis Amsterdame. 1995–1998 m. studijavo fotografiją Gerrito Rietveldo akademijoje, vėliau ten pat 2004–2010 m. vadovavo fotografijos fakultetui, kuriame dėsto iki šiol. Tarp jo gautų apdovanojimų yra „Esther Kroon“ prizas (1998) ir „Cobra Kunstprijs Amstelveen“ (2007).

Nuotrauka: Karel Martens, „Three Times (in blue and orange)“, 2017.

The post Karelo Martenso projekto „Motion“ pristatymas ŠMC skaitykloje appeared first on artnews.lt.

Vilniaus aukcionas kviečia visus besidominčius menu, kolekcionuojančius jį ar ketinančius tai pradėti į ypatingą pavasario aukcioną – XLVI II galerijos Kunstkamera Art Outlet. Šis aukcionas XLVI Vilniaus aukciono antroji dalis (pirma dalis, skirta knygoms, vyks vasario 25 d.). Galerijos Kunstkamera Art Outlet aukcionas vyks pirmąjį pavasario penktadienį, kovo 3 dieną, galerijoje Kunstkamera (Ligoninės g. 4, Vilnius) 18 val. Aukciono kūrinius apžiūrėti bus galima kovo 1-3 d. nuo 10 iki 18 val.

Esame įpratę prie naujienų apie itin brangius meno kūrinius ar netikėtas aukštumas pasiekusias kūrinių kainas aukcionų metu. Šį kartą Vilniaus aukcionas nusprendė pristatyti galerijos Kunstkamera kūrinius, tačiau minimaliomis kainomis. Aukciono metu bus pristatyta 220 kūrinių. Didžiąją dalį rinkinio sudarys aliejinės tapybos ant drobės darbai. Aukcione pristatomi kūriniai varijuoja tiek žanro, tiek stiliaus atžvilgiu. Tad žiūrovai galės pamatyti Augustino Savicko tapybos darbus, klasikinius Jono Buračo ar ekspresyvius Jono Čeponio peizažus bei Vytauto Ciplijausko, Sofijos Veiverytės, Adomo Galdiko, Kazio Šimonio, Raimundo Sližio, Antano Gudaičio ir kitų autorių kūrinius. Tarp abstrakcijas kūrusių tapytojų pristatomi: Rimvidas Jankauskas-Kampas, Laima Drazdauskaitė, Rūta Katiliūtė, Vytenis Lingys, Algirdas Petrulis. Visiems šiems kūriniams pritaikytos minimalios kainos. Tad visi, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atidėliojo kūrinio įsigijimą, turėtų nepraleisti šios galimybės.

Galerijos Kunstkamera kūrinių aukcionas – tai dar viena nauja rubrika Vilniaus aukciono istorijoje. Jai ryžtamasi siekiant suaktyvinti lietuvių meno rinką ir dar kartą įrodyti, kad įdomiai meno kolekcijai sudaryti nebūtini dideli finansiniai ištekliai. Vilniaus aukcione galerijos Kunstkamera kūriniai aukcionuojami pirmą kartą.

Peržiūrėti meno kūrinius galima ne tik galerijoje Kunstkamera, bet ir internetinėje svetainėje: http://menorinka.lt/page/active_auction .

Iliustracijoje:  Vincas Kisarauskas, Rusnė. Figūra, nepanorėjusi būti linksma, 1981, kart., temp., al., 20,5 x 27,6

The post Pavasario aukcionas – XLVI II galerijos „Kunstkamera“ Art Outlet appeared first on artnews.lt.

Vasario 24 d., penktadienį, 16 val., kviečiame Jus į naujojo meno albumo „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ pristatymą, kuris vyks Vilniaus knygų mugės metu, Rašytojų kampe, Litexpo parodų rūmuose (Laisvės pr. 5). Pristatyme dalyvaus knygos tekstų autorė ir sudarytoja dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, knygos dailininkė Viktorija Leleivė, išeivijoje kuriantis ir visiems puikiai pažįstamas menininkas Stasys Eidrigevičius, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, lietuvių istorikas, publicistas, kultūros tyrinėtojas dr. Egidijus Aleksandravičius ir Lietuvos išeivijos dailės fondo direktorė Ugnė Bužinskaitė.

„Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ – tai pirmasis „Lewben Art Foundation“ ir Lietuvos išeivijos dailės fondo išleistas šios knygos tomas. Šis leidinys žymi 2015-aisiais paminėtą Lietuvos išeivijos dailės fondo veiklos penkerių metų sukaktį. Knygos dėmesio centre – fondo kolekcijoje saugomi Lietuvos išeivijos tapybos darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Leidinyje publikuojama beveik 300 kūrinių, pristatomas 61 menininkas.

Už šios knygos apipavidalinimą dailininkė Viktorija Leleivė buvo apdovanota diplomu šių metų kultūros ministerijos rengiamame konkurse geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti.

Knygos leidėjai: Lewben Art Foundation ir Lietuvos išeivijos dailės fondas

Draugai: IMPLMNT Architects

Knygos rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, „Lewben Investment Management“, advokatų kontora „Valiunas Ellex“, Lietuvos kultūros taryba, Jonas ir Živilė Garbaravičiai

Knygą bus galima įsigyti Vilniaus knygų mugė metu.

Plačiau apie leidinį: https://goo.gl/gJRC8C

The post Naujo meno albumo „Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ pristatymas appeared first on artnews.lt.

Vasario 21 d. (antradienį), 18 val. LDS galerijoje „Arka“ (Aušros Vartų 7, Vilnius) atidaroma tarptautinė paroda „Romantizmas be pabaigos“. Parodoje dalyvauja Mindaugas Navakas (LT), Alonas Štelmanas (LT), Henrikas Čerapas (LT), Edgaras Andriūnas (LT), Guðrún Benónýsdóttir (IS), Torild Rødland (NO), Krzysztof Klimek (PL), Zbigniew Warpechowski (PL), Piotr Lutyński (PL).

 Romantizmas be pabaigos

Atrodytų, teigti vieno ar kito reiškinio „pabaigą“ gali tik ironiškieji postmodernistai, kuriems neegzistuoja istorinio laiko tėkmė. Romantizmas jau „baigėsi“ daugybę kartų, o jo atgimimai – kas kartą transformuoti, susipynę su priešingais pavidalais. Kad ir šiuolaikinis „meta-menininkas“, virtuoziškai valdantis technologijas ir nostalgišką vaizduotę – jungia, ardo ir išradinėja vis naujus tikrovės paviršius: meta – post – hiper – romantikas…? O gal romantizmas taip ir nebuvo pilnutinai išsipildęs? Visgi, šie svarstymai dėl romantizmo termino ir sąvokos nebuvo vienintelė priežastis, paskatinusi surengti šią parodą.

Šįkart romantizmą norima parodyti plastinės kalbos pavidalu. Tai – abstrakčiosios tapybos paribiai, šiuolaikinės skulptūros radikalūs sprendimai, eksperimentai su natūraliomis medžiagomis. Šio siekio paskata – reprezentacijos prasmės problema: ar meninę kūrybą dar galima nusakyti kaip susidūrimą su tikrove ir to kuriamą įtampą? Ar vis labiau sureikšminamas vien procesas ir produkcijos dauginimas?

Romantizmo tęstinumo problema parodoje paliečiama su visu sudėtingumu, ji juk negali būti „išspręsta“ tiesiog parodžius keleto autorių darbų paraleles ar teorinius svarstymus iliustruojančius pavyzdžius. Tuo labiau, kad ir parodos dalyviai net nesiėmė „pateikinėti atsakymo“. Parodos idėja atskleidžiama per pačiuose kūriniuose išsakomą poziciją – mąstymo kryptį: maištas, tačiau einant tik destrukcijos paribiu ir siekiant įsteigti savą formą, eskapizmas, bet paradoksaliai trokštant tikrovės ir ją keičiančio veiksmo. Ar šie menininkai – romantikai? Lygiai taip pat būtų paklausta ir 19 a. kūrėjų (romantizmo sąjūdžio amžininkų), kurie atvirai nemaištavo, nešokiravo ir net nenaudojo tipiškų simbolių, tad niekada savaime neatrodė „romantiški“…

Parodoje pristatomi menininkai yra romantiko – kuriančio ir vaizdijančio žmogaus –priešstata „meta-menininkui“, manipuliuojančiam savaime ribota technologinių vaizdinių skleidžiama apatija. Galima sakyti, tai romantizmas, aptiktas ne „vadovėliuose“, o realybėje ir rezignuojantis už masinės produkcijos srauto, stereotipų. Būtent taip besireikšdamas jis neturi kokio nors techninio apibrėžtumo (apsistojimo vienoje medijoje ar vaizdo formoje), jo neįmanoma įrėminti ir sutalpinti. Įtampa tarp vaizdinio ir jo atskleidimo, idėjos ir veiksmo – pamatinė tiek atskiruose kūriniuose, tiek visoje ekspozicijoje, kuri formuojama kontrastų ir dviprasmybių principu: milžiniškas, ironiją industriniam romantizmui sukeliantis Mindaugo Navako sunkvežimio tentas; plačiaformatės, tapybinę energetiką skleidžiančios Henriko Čerapo drobės; lenkų tapytojo Krzysztofo Klimeko „absoliutaus paveikslo“ versijos; islandės Guðrún Benónýsdóttir „atsitiktinumų“ paveikta drobė; norvegės Torild Rødland sukauptos šiaurietiškos vizijos tapybos ir objektų instaliacijose; lenkų konceptualisto Zbigniewo Warpechowskio avangardistinės dvasios performansas ir piešiniai; Piotro Lutyńskio išradingi „gatavo objekto“ idėjos perkonstravimai; jaunesnių Lietuvos tapytojų – Alono Štelmano spalvingos ir lakoniškos sudėtingų siužetų plastinės fabulos; Edgaro Andriūno (1987-2010) – paskutinių gyvenimo metų romantinio polėkio persmelkta tapyba.

Visai suprantama, kai romantizmą kritikuoja kitų sričių atstovai kaip pavojingą estetizacijos jėgą. Tačiau kodėl romantizmas slopinamas pačių menininkų rankomis, nebetikint jo idėjose slypėjusiu humanistiniu užtaisu? Ieškant romantizmo atspindžių dabartiniame mene norisi išsakyti jų lūkestį, o ne patvirtinti galutinai susiformavusių reiškinių buvimą.

 Parodos kuratorė dr. Agnė Kulbytė

Paroda veiks iki kovo 14 d.

The post Tarptautinė paroda „Romantizmas be pabaigos“ galerijoje „Arka“ appeared first on artnews.lt.

Vasario 17 d. 17 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks diskusija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2017“.

1918 m. vasario 17 d. – ypatinga Lietuvos istorijoje. Nepriklausomybę vos prieš dieną paskelbusioje valstybėje įvyko pirmasis protestas, reikalavęs įtraukti moteris į šalies valstybingumą atkūrusios Lietuvos tarybos sudėtį. Nors reikalavimas nebuvo patenkintas, tačiau atsikurianti Lietuva buvo priversta taisyti klaidas ir jau 1918 m. lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims suteikta rinkimų teisė. Taip aktyvių moterų dėka Lietuva atsidūrė tarp šalių, anksčiausiai sulyginusi vyrų ir moterų balsavimo teises.

Tačiau vasario 17-oji kartu mus moko, kad balsavimo teisių suteikimu lyčių lygybės įtvirtinimas nesibaigia: tenka pripažinti, kad į feministines idėjas per mažai atsižvelgta kuriant tarpukario ir naująją Lietuvos valstybę. Tad skelbdamos vasario 17-ąją Nacionaline emancipacijos diena, manome, kad lyčių lygybė turi tapti svarbia visuomeninių diskusijų dalimi ir demokratijos pagrindu.

Šiai dienai paminėti visi kviečiami į diskusiją „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: pokytis įmanomas“, kurioje kalbėtojos ir kalbėtojai, pasiremdamos/i feministinėms ir emancipacinėmis idėjomis, aptars klausimus, aktualius dabarties valstybingumui, ir svarstys, ką daryti, kad pokytis taptų įmanomas.

Iliustracijoje: Vytė, Shaltmira iliustracija.

The post Diskusija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje 2017“ NDG appeared first on artnews.lt.

Vasario 21 d. 18 val. NDG auditorijoje klimatologas prof. Egidijus Rimkus skaitys paskaitą apie Vilniaus klimatą – „Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis“. Ši paskaita yra parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ lydinčio mokslininkų paskaitų ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ dalis. Paskaitų ciklas „Miesto gamta: pradedant mokslu“ – tai valandos trukmės susipažinimas su parodoje apmąstomomis temomis, kurios paskaitose aptariamos iš mokslininkų perspektyvos.

Kaip klimato kaita veikia (ir veiks) Vilniaus miesto gyventojus bei jų aplinką? Kaip keičiasi viso pasaulio klimatas ir kas dėl to kaltas? Kas nukentės labiausiai? Ar dar galima ką nors padaryti siekiant išvengti nepataisomos žalos žmonijai? O gal, perfrazuojant Marką Tveną, gandai apie artėjančią katastrofą yra gerokai perdėti? Paskaitos metu Egidijus Rimkus ne tik aptars šiuos aktualius klausimus, bet ir papasakos apie Vilniaus miesto klimatą nuo instrumentinių matavimų pradžios (1770 m.) iki šių dienų.

Parodoje „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ pristatomame Egidijaus Rimkaus, Dovilės Keršytės ir Justo Kažio straipsnyje „Artimiausios ateities ir ilgalaikės klimato elementų projekcijos Lietuvos teritorijai“ (išspausdintas 2015 m. žurnale „Geologija. Geografija“) buvo pristatyta XXI a. temperatūros ir kritulių pokyčių prognozė Lietuvos teritorijai. Sudarant prognozę remtasi keturiais globaliais, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos patvirtintais, RCP scenarijais, pagrįstais skirtingomis žmonijos socioekonominės raidos projekcijomis: priklausomai nuo XXI a. žmonijos demografinių ir ekonominių rodiklių bei tarptautinės klimato kaitos valdymo politikos, numatomas skirtingas šiltnamio efektą lemiančių išmetamų dujų kiekis.

Remiantis atliktais tyrimais ir bendradarbiaujant su Vilniaus universito Hidrologijos ir klimatologijos katedros studentais Grinvydu Špelveriu, Rūta Pašiškevičiūte ir Dalia Grendaite, parodai buvo sukurtas keturių prognostinių klimato scenarijų Vilniaus miestui 2067 metams pristatymas. Pagrindinis pristatymo akcentas – tai galimybė realiu laiku stebėti vietoves keturiuose Europos miestuose: Breste (Baltarusija), Niurnberge (Vokietija), Užhorode (Ukraina) ir Pėče (Vengrija). Šie keturi miestai reprezentuoja keturis galimus Vilniaus klimato 2067 m. variantus – jų dabartinis klimatas daugmaž atitinka pagal keturis skirtingus RCP scenarijus sudarytas prognozes Vilniaus apylinkėms, 2057–77 metams.

Paskaita vyks NDG auditorijoje.

Paskaita nemokama, be registracijos.

Kitos ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ paskaitos:

• Kovo 2 d. 18 val. Stanislovas Sinkevičius „Miesto vilionės: spąstai ar palaima laukinėms rūšims?”
• Kovo 9 d. 18 val. Justina Kozakaitė „Atsargiai! Kertate Vilniaus miesto ribas! Vilniaus miesto gyventojų smurtas ir nelaimingi atsitikimai XVI-XVIII a.“

(Apie kiekvieną paskaitą bus informuojama atskiru spaudos pranešimu.)

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija.

Iliustracijoja iš IPCC ataskaitos, internetinė prieiga: http://www.ipcc.ch/report/ar5/wg1/

The post Nacionalinėje dailės galerijoje – paskaita apie Vilniaus klimato kaitą appeared first on artnews.lt.

Nuo vasario 2 d. iki kovo 12 d. Carousel galerijoje (71 Blandford Street, Londonas, W1U 8ABkk) Londono Karališkojo menų koledžo studentė Eglė Jauncems kartu su menininkais Hazel Brill, Josh Berry ir Neill Kidgell pristato jungtinę kūrybos darbų parodą ,,opening RIDE“, kuruojamą Elisabeth Del Prete .

E. Jauncems tapybos darbams būdinga dekonstrukcija bei transformacijos. Autorė savo kūrybą apibūdina kaip nesibaigiančią paralelių paiešką tarp šiuolaikiškumo ir primityvumo, svarbos ir nereikšmingumo. ,,opening RIDE“ – pirmoji programos ,,Carousel“ paroda. Parodos lankymas nemokamas.

Plačiau apie parodą: https://www.carousel-art.net/opening-ride

Nuotraukos:  Ania Mokrzycka

The post Eglės Jauncems kūriniai meno darbų parodoje ,,Opening Ride“, Londone appeared first on artnews.lt.

Iki kovo 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) veikia meninio ir mokslinio tyrimo paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“. Parodoje pristatomi meno kūriniai ir mokslo tyrimai, kuriuose miestas yra apmąstomas ne kaip išskirtinai žmogaus kūrinys, bet kaip ekosistema, kurioje žmogaus veikla nuolatos sąveikauja su gyvosios ir negyvosios gamtos procesais.

Miestas dažnai yra suvokiamas kaip gamtos antitezė – „ieškoti“ gamtos važiuojame į kaimą, mišką ar kalnus. Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ siūlo radikaliai kitą požiūrį: jis leis pažvelgti į miestą kaip į ekosistemą, kurioje homo sapiens, nors ir yra vyraujantis elementas, bet visgi – ne sistemos autorius. Pasak parodos kūrėjų, net ir būdami mieste, mes gyvename gamtoje ir susiduriame su jos dėsniais pačiais netikėčiausiais būdais.

Ši paroda apjungia meną ir mokslą: joje pristatomi penki nauji šiuolaikinio meno kūriniai, sukurti bendradarbiaujant su mokslininkais, ir šeši moksliniai tyrimai, kurių vizualius, kūrybiškus pristatymus kartu su mokslininkais parengė parodos kuratoriai.

Moksliniai tyrimai atskleidžą, kaip keitėsi žmogaus vaidmuo Vilniaus miesto ekosistemoje XIII–XXI a.: nuo miesto įkūrimo kalvotoje, šaltiniuotoje vietovėje iki ateities perspektyvų klimato kaitos įtakoje.  Galima sužinoti, kaip padidėjęs žmonių tankis XVI–XVII a. paveikė atskirus kūnus, kaip XIX amžiuje ir tarpukariu vilniečiai kovojo su nematomos gamtos grėsmėmis ir kaip sovietinio Vilniaus paveldą sąvartynuose įvertino augalija.

Parodoje dalyvaujantys menininkai atveria kitokio žvilgsnio į šiandienį Vilnių galimybę. Kaip atrodytų miestas šikšnosparnio „ausimis“? Kuo Vilniaus skruzdėlynų politika panaši į Vilniaus miesto politiką? Ar robotai taps svarbesni už mus miesto ekosistemoje? Ar galima miesto bendruomenės netektį palyginti su galūnės netektimi? Kas atsitinka, kai nustoja galioti 99,9 proc. laiko mus veikiantys fizikos dėsniai? – klausia menininkai, suteikdami lankytojams intriguojančią galimybę patiems surasti ar net pajusti atsakymus.

Dalyviai: Kader Attia; Julius von Bismarck; Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda); Kuai Shen; Julijonas Urbonas; Rimantas Jankauskas, Šarūnas Jatautis ir Ieva Mitokaitė; Iwona Janicka; Vida Motiekaitytė; Egidijus Rimkus, Dovilė Keršytė ir Justas Kažys; Oksana Valionienė, Aistis Žalnora.

Kuratoriai: Vytenis Burokas, Vitalij Červiakov, Eglė Mikalajūnė, Eglė Nedzinskaitė

Organizatorius: Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejus

Partneriai: Rezidencijų centras „Rupert“, Vilniaus dailės akademija, Fizinių ir technologinių mokslų centro Lazerinių technologijų skyrius, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra, VU Herbariumas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra, VU Botanikos sodas, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos agrarinių ir miško mokslų institutas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, UAB „ABB“, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybė, Valdovų rūmų muziejus, „Teleport“, Niurnbergo miestas, „Technariumas“.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija, Goethe’s institutas Lietuvoje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šeimos, vaikų, jaunimo, kultūros ir sporto ministerija, UAB „Precizika Metrology“, UAB „Exterus“, UAB „lrytas.lt“, UAB „Terra Modus“.

Julius von Bismarck, Vietoj to, sulankstėme armatūrą, 2017. Plienas. Autoriaus nuosavybė

Julius von Bismarck, Vietoj to, sulankstėme armatūrą, 2017. Plienas. Autoriaus nuosavybė

Julius von Bismarck, Vietoj to, sulankstėme armatūrą, 2017. Plienas. Autoriaus nuosavybė

Julius von Bismarck, Vietoj to, sulankstėme armatūrą, 2017. Plienas. Autoriaus nuosavybė

Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė), Dvejojanti ranka, 2017. Industrinis ABB IRB 2600 robotas, transportavimo dėžės, UV spauda ant silikono, vaizdai iš NASA skaitmeninio archyvo, PVC plastikas, silikoninės gumos diržai, betonas, nerūdijantis plienas. Autorių nuosavybė

Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė), Dvejojanti ranka, 2017. Industrinis ABB IRB 2600 robotas, transportavimo dėžės, UV spauda ant silikono, vaizdai iš NASA skaitmeninio archyvo, PVC plastikas, silikoninės gumos diržai, betonas, nerūdijantis plienas. Autorių nuosavybė

Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė), Dvejojanti ranka, 2017. Industrinis ABB IRB 2600 robotas, transportavimo dėžės, UV spauda ant silikono, vaizdai iš NASA skaitmeninio archyvo, PVC plastikas, silikoninės gumos diržai, betonas, nerūdijantis plienas. Autorių nuosavybė

Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė), Dvejojanti ranka, 2017. Industrinis ABB IRB 2600 robotas, transportavimo dėžės, UV spauda ant silikono, vaizdai iš NASA skaitmeninio archyvo, PVC plastikas, silikoninės gumos diržai, betonas, nerūdijantis plienas. Autorių nuosavybė

Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė), Dvejojanti ranka, 2017. Industrinis ABB IRB 2600 robotas, transportavimo dėžės, UV spauda ant silikono, vaizdai iš NASA skaitmeninio archyvo, PVC plastikas, silikoninės gumos diržai, betonas, nerūdijantis plienas. Autorių nuosavybė

Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė), Dvejojanti ranka, 2017. Industrinis ABB IRB 2600 robotas, transportavimo dėžės, UV spauda ant silikono, vaizdai iš NASA skaitmeninio archyvo, PVC plastikas, silikoninės gumos diržai, betonas, nerūdijantis plienas. Autorių nuosavybė

Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė), Dvejojanti ranka, 2017. Industrinis ABB IRB 2600 robotas, transportavimo dėžės, UV spauda ant silikono, vaizdai iš NASA skaitmeninio archyvo, PVC plastikas, silikoninės gumos diržai, betonas, nerūdijantis plienas. Autorių nuosavybė

Vida Motiekaitytė, Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos. Vilnius: Botanikos institutas, 2002

Vida Motiekaitytė, Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos. Vilnius: Botanikos institutas, 2002

Vida Motiekaitytė, Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos. Vilnius: Botanikos institutas, 2002

Vida Motiekaitytė, Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos. Vilnius: Botanikos institutas, 2002

Vida Motiekaitytė, Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos. Vilnius: Botanikos institutas, 2002

Vida Motiekaitytė, Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos. Vilnius: Botanikos institutas, 2002

Vida Motiekaitytė, Urbofitocenozės: Sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos. Vilnius: Botanikos institutas, 2002

Dovilė Keršytė, Egidijus Rimkus, Justas Kažys, Artimiausios ateities ir ilgalaikės klimato elementų projekcijos Lietuvos teritorijai. Geologija. Geografija, 2015, T. 1, Nr. 1

Dovilė Keršytė, Egidijus Rimkus, Justas Kažys, Artimiausios ateities ir ilgalaikės klimato elementų projekcijos Lietuvos teritorijai. Geologija. Geografija, 2015, T. 1, Nr. 1

Julius von Bismarck, Vietoj to, sulankstėme armatūrą, 2017. Plienas. Autoriaus nuosavybė

Kuai Shen, Termotaksis, 2017. Skruzdėlynas technologijomis stebimame terariume, video, garsas, skanuojančiu elektronų mikroskopu užfiksuotų vaizdų skaitmeniniai atspaudai, lazeriu graviruoti chromo diskai. Autoriaus nuosavybė

Kuai Shen, Termotaksis, 2017. Skruzdėlynas technologijomis stebimame terariume, video, garsas, skanuojančiu elektronų mikroskopu užfiksuotų vaizdų skaitmeniniai atspaudai, lazeriu graviruoti chromo diskai. Autoriaus nuosavybė

Kuai Shen, Termotaksis, 2017. Skruzdėlynas technologijomis stebimame terariume, video, garsas, skanuojančiu elektronų mikroskopu užfiksuotų vaizdų skaitmeniniai atspaudai, lazeriu graviruoti chromo diskai. Autoriaus nuosavybė

Kuai Shen, Termotaksis, 2017. Skruzdėlynas technologijomis stebimame terariume, video, garsas, skanuojančiu elektronų mikroskopu užfiksuotų vaizdų skaitmeniniai atspaudai, lazeriu graviruoti chromo diskai. Autoriaus nuosavybė

Kuai Shen, Termotaksis, 2017. Skruzdėlynas technologijomis stebimame terariume, video, garsas, skanuojančiu elektronų mikroskopu užfiksuotų vaizdų skaitmeniniai atspaudai, lazeriu graviruoti chromo diskai. Autoriaus nuosavybė

Kuai Shen, Termotaksis, 2017. Skruzdėlynas technologijomis stebimame terariume, video, garsas, skanuojančiu elektronų mikroskopu užfiksuotų vaizdų skaitmeniniai atspaudai, lazeriu graviruoti chromo diskai. Autoriaus nuosavybė

Kader Attia, Atspindėti atmintį, 2016. HD video filmas, 48 min. Autoriaus nuosavybė

Kader Attia, Atspindėti atmintį, 2016. HD video filmas, 48 min. Autoriaus nuosavybė

Kader Attia, Atspindėti atmintį, 2016. HD video filmas, 48 min. Autoriaus nuosavybė

Julijonas Urbonas, Airtime, 2017. Elektromechanika, hidraulika, elektronika, EPDM guma. Autoriaus nuosavybė

Julijonas Urbonas, Airtime, 2017. Elektromechanika, hidraulika, elektronika, EPDM guma. Autoriaus nuosavybė

Julijonas Urbonas, Airtime, 2017. Elektromechanika, hidraulika, elektronika, EPDM guma. Autoriaus nuosavybė

Parodos Miesto gamta: pradedant Vilniumi NDG fragmentas, 2017

Oksana Valionienė, Vilniaus erdvinė struktūra viduramžiais. Lietuvos istorijos institutas, Klaipėdos universitetas, 2015

Oksana Valionienė, Vilniaus erdvinė struktūra viduramžiais. Lietuvos istorijos institutas, Klaipėdos universitetas, 2015

Šarūnas Jatautis, Ieva Mitokaitė, Rimantas Jankauskas, Traumas of Vilnius adult males and females in the 16^th–17^th centuries: implications on gender and lifestyle (Vilniaus suaugusių vyrų ir moterų traumos XVI–XVII amžiuje, sąsajos su lytimi ir gyvenimo būdu). Papers on Anthropology, XIX, 2010

Šarūnas Jatautis, Ieva Mitokaitė, Rimantas Jankauskas, Traumas of Vilnius adult males and females in the 16^th–17^th centuries: implications on gender and lifestyle (Vilniaus suaugusių vyrų ir moterų traumos XVI–XVII amžiuje, sąsajos su lytimi ir gyvenimo būdu). Papers on Anthropology, XIX, 2010

Vilniaus miesto gyventojos ponios Zofijos Mościckos atsakas į Annos Lewoszównos Jakubowos Scygielskos skundą – kaltinimą sumušimu, 1623 03 13. Tekstą, perrašytą pirmu asmeniu, įgarsino Birutė Belada Tauterytė. Tekstas paimtas iš: Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne. Sud. David Frick, Warszawa: Przegląd Wschodni, 2008

Marceli Januszewicz, Žydai namuose, XIX a. I p.. Popierius, tušas. Lietuvos dailės muziejus. Parodos Miesto gamta: pradedant Vilniumi NDG fragmentas, 2017

Iwona Janicka, Kultura higieniczna Wilna w latach 1795–1915 (Vilniaus higienos kultūra 1795–1915 metais). Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2009

Parodos Miesto gamta: pradedant Vilniumi NDG fragmentas, 2017

Parodos Miesto gamta: pradedant Vilniumi NDG fragmentas, 2017

Aistis Žalnora, Visuomenės sveikatos mokslo raida Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete ir visuomenės sveikatos būklė Vilniaus krašte 1919–1939 m.  Vilniaus universitetas, 2015

Nežinomas fotografas, Vilniaus vandentiekio šventinimas, 1919-1930 Sidabro atspaudas, Lietuvos dailės muziejus

Aistis Žalnora, Visuomenės sveikatos mokslo raida Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete ir visuomenės sveikatos būklė Vilniaus krašte 1919–1939 m.  Vilniaus universitetas, 2015

Nuotraukos: Artnews.lt, Vitalij Červiakov, Daumantas Plechavičius ir Aistė Valiūtė, Andrej Vasilenko

The post Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ NDG appeared first on artnews.lt.

Vasario 23–26 d. parodų centre „Litexpo“ vyksiančioje 18-ojoje Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą dalyvaus „Lewben Art Foundation“. Meno fondas kartu su Lietuvos išeivijos dailės fondu pristatys per pastaruosius ketverius metus išleistas knygas.

Trečioje salėje esančiame stende 3.56 „Lewben Art Foundation“ mugės lankytojus kvies ne tik susipažinti su leidiniais, bet ir pasišnekučiuoti apie meną, todėl iš anksto pristatome knygas, kurios tikrai sudomins visus meno mylėtojus.

„Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“, 2016

Vos prieš kelis mėnesius iš spaustuvės atkeliavęs meno albumas pirmą kartą bus pristatytas Vilniaus knygų mugėje. Knygos dėmesio centre – fondo kolekcijai priklausantys Lietuvos išeivijos tapybos darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Šis leidinys žymi 2015-aisiais paminėtą Lietuvos išeivijos dailės fondo veiklos penkerių metų sukaktį. Albume publikuojama beveik 300 kūrinių, pristatomas 61 menininkas. Už šios knygos apipavidalinimą dailininkė Viktorija Leleivė buvo apdovanota diplomu šių metų kultūros ministerijos rengiamame konkurse geriausioms meninio apipavidalinimo ir poligrafinio atlikimo Lietuvos leidyklų išleistoms knygoms išrinkti. Knygos sudarytoja dr. Rasa Andriušytė-Žukienė.

„Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose“, 2015

Ši knyga yra vienintelė Lietuvoje, taip plačiai ir išsamiai apžvelgianti litvakų tapybos, grafikos ir skulptūros darbus, esančius privačiose mūsų šalies kolekcijose. Albume aprėpiamas daugiau nei 150 metų laikotarpis – pradedama nuo XIX a. vidurio pirmųjų litvakų dailininkų Marko Antokolskio ir Moišės Maimono, išgarsėjusių dar Rusijos imperijos laikais, ir baigiama litvakų dailės tradicijas tęsiančiais šiuolaikiniais autoriais Augustinu Savicku, Adomu Jacovskiu ir Solomonu Teitelbaumu. Knygos sudarytoja dr. Vilma Gradinskaitė, dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

„Jonas Rimša. Sugrįžimas į Tėvynę“, 2015

Knygoje pristatomi iškiliausi Lietuvos Gauguinu vadinamo Jono Rimšos kūriniai, atrinkti iš didžiulės Lietuvos išeivijos dailės fondo valdomos šio dailininko darbų kolekcijos, visapusiškai atspindinčios Bolivijos ir indėniškojo periodo kūrybą, kuri išgarsino dailininką svetur, bet Lietuvoje yra mažai žinoma. Kiti knygoje pateikti kūriniai yra iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus rinkinių, taip pat – iš privačių Rolando Valiūno, Valdo Adamkaus, Nerijaus Dagilio, Astos ir Regimanto Liepų kolekcijų. Knygos sudarytoja dr. Nijolė Tumėnienė, dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

Monografija „Kęstutis Zapkus“, 2014

Tai pirmasis išsamus Niujorke gyvenančio tapytojo Kęstučio Zapkaus biografijos ir kūrybos pristatymas. K. Zapkus – vienas žymiausių JAV dirbančių lietuvių tapytojų, jo kūryboje abstrakcija derinama su socialiniu tyrimu, vaizdai grindžiami muzikinio komponavimo ir architektūrinio erdvės struktūravimo principais. 10-ojo dešimtmečio pradžioje K. Zapkus dėstė Vilniaus dailės akademijoje ir paskatino permainas jaunosios kartos lietuvių menininkų kūryboje. Knygos sudarytoja – Laima Kreivytė, dailininkės – Violeta Boskaitė ir Daina Galinienė.

VšĮ „Lewben Art Foundation“ – nevalstybinė institucija, administruojanti reprezentatyvią meno kolekciją, kurią sudaro Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai nuo XVIII a. pabaigos iki šių dienų. Be tapybos, sudarančios kolekcijos branduolį, didelę dalį užima skulptūros, fotografijos, grafikos darbai, videodarbai bei instaliacijos. Bendradarbiaudama su dailėtyrininkais, kuratoriais, menininkais ir įvairiomis kultūros bei meno organizacijomis, „Lewben Art Foundation“ organizuoja parodas, leidžia meno albumus. „Lewben Art Foundation“ yra VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondo, kurio tikslas – sistemingai tyrinėti išeivijos dailę bei grąžinti kūrinius į tėvynę, steigėja. Lietuvos išeivijos dailės fondo administruojamą kolekciją sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. „Lewben Art Foundation“ veiklą nuolat papildo nauji kultūriniai ir edukaciniai projektai bei kultūrinės iniciatyvos. 2013 m. „Lewben Art Foundation“ tapo įstaigos „Artnews“, kuri valdo tokius projektus, kaip artnews.lt, artbooks.lt bei „Echo Gone Wrong“, dalininke.

The post Šių metų Vilniaus knygų mugėje – pirmą kartą „Lewben Art Foundation“ stendas appeared first on artnews.lt.

Rupert kviečia į rezidentų, menininkų James Lewis (Didžioji Britanija) ir Jenine Marsh (Kanada) atvirąsias studijas vasario 23 dieną, ketvirtadienį 17 val. Pakrantės menų inkubatoriaus galerijoje (Vaidilutės g. 79). Menininkai pristatys naujus skulptūrinius darbus, kuriuos jie kūrė reziduodami Vilniuje vasario mėnesį. Šios naujos formos atrodo daugmaž panašios į save, bet tuo pat metu sudaro painias kalbos ir įkūnytos išraiškos hierarchijas konkrečiuose medžiaginiuose paviršiuose.

„Žmonės“ tai nepreciziški, saviti siluetai, blankūs balsų kontūrai, manierų šablonai, afektų eskizai, tačiau ne anonimiškas „viešosios erdvės“ klegesys. Bet kas yra afektas, jeigu vis kitoks eskizas? O maniera, ar ne kiekvieną kartą šablonas? O balsas, kiekvienąkart blankus kontūras? Kas yra savitumas, ar ne„paties“ proskyna, „paties“ neišvengiamumas, neišvengiamas padorumas ar padorumas kaip neišvengiamybė? Visad švelniai priliečiamas, paliečiamas – atidengiantis save greta, visad greta. (“kažkur šalia, bet ne čia“ [„à côté de ses pompes“], kaip sakoma).

Jean-Luc Nancy, Būti vienetiniu daugialypiu

James Lewis (g. 1986 m., Didžioji Britanija). Gyvena ir dirba Vienoje. Tarp pastarojo meto solo parodų: “Mouse cleaning“, Futura, Karlin studijos, Praha (2016). “Before the hyle“, Hubert Winter galerija, Viena (2016). “The problem I can no longer read“, Joseph Tang galerija, Paryžius (2016).

Jenine Marsh (g. 1984 m., Kanada) šiuo metu gyvena ir dirba Toronte. Pastarosios Jenine parodos: “Dear Stranger“, Entrrée galerija, Bergenas, 2017. “In a world of weeds, all roses are wild at Beautiful”, Čikaga, 2016 m. “Everyday War”, ASHES/ASHES galerija, Los Andželas, 2016 m. “The Extrover”, Cooper Cole galerija, Torontas, 2016 m. “A Change of Heart”, Hannah Hoffman galerija, Los Andželas, 2016 m., bei “Feminine marvelous and tough“, Lulu projektų erdvė, Meksikas, 2015 m.

Renginys yra remiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei Lietuvos kultūros tarybos.

Facebook renginys: https://www.facebook.com/events/1872557139655085/

The post James Lewis ir Jenine Marsh – „Ar negirdi mano balsų?“ Ruperte appeared first on artnews.lt.

Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. projektų erdvėje „Kabinetas“ atidaroma danų menininko Toke Flyvholm paroda „Mud Drum“.

Toke Flyvholm yra skirtingose medijose veikiantis menininkas iš Kopenhagos (Danija). Nuo studijų baigimo 2010 metais Jutlandijos menų akademijoje, jis pristato savo kūrybą vietiniu ir tarptautiniu lygmeniu personalinėse bei grupinėse parodose.

‘Mud Drum’ veikia iki kovo 7 d., I-V 13-19 val.

Parodą remia Danijos menų fondas (The Danish Arts Foundation) bei Danijos menų dirbtuvės (The Danish Art Workshops).

The post Danų menininko Toke Flyvholm paroda „Mud Drum“ „Kabinete“ appeared first on artnews.lt.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. vasario 24 d., penktadienį, 17 val. atidaroma Jūratės Stauskaitės kūrybos paroda „Esu“. Pristatymo metu dailininkė surengs parodomąją judesio piešinio pamoką, talkinant šiuolaikinio šokio teatro „Padi Dapi Fish“ šokėjoms ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokiniams. Renginyje taip pat bus pristatyta šiais metais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos išleista knyga „Jūratė Stauskaitė. ESU“.

 Jūratės Stauskaitės paroda „Esu“ – tai nuotykis ne tik žiūrovui, bet ir pačiai menininkei, pirmąkart taip išsamiai pristatančiai savo kūrybos kardiogramą. Stabteldama ryškiausiuose kūrybos epizoduose, ji pasitelkia konceptualų ekspozicijos modelį, apmąstydama sudėtingą ir prieštaringą žmogaus – moters gyvenimo kelią nuo patiklaus jaunystės naivumo per meditacijų tylą ir skrydžio ilgesį iki maištaujančios realybės ir brandos.

Šalia jau atpažįstamo braižo grafikos ciklų ,,Šokis“, ,,Baltas paukštis meta juodą plunksną“, ,,Kelionė“, ,,Arlekinas“ ir kt., ji prikelia ir vieną kitą pirmųjų savarankiškų darbų liudytoją – nuo jautraus ofortinio H. K. Anderseno ,,Undinėlės“ pasaulio iki paskutiniųjų metų dramatiškų plačiaformačių piešinių.

Pasirinkusi Klaipėdą šiam pasirodymui, ji sakosi realiai priartėjusi prie jūros – savo giliausių įkvėpimų šaltinio, kurios artumo paveikta Palangos dailininkų kūrybos namuose menininkė sukūrė įsimintiniausius darbus.

J. Stauskaitė – dailininkė, pedagogė, publicistė, viena ryškiausių mūsų šalies menininkių ir aktyvių kultūros lauko dalyvių, atstovaujanti kūrėjų kartai, subrandinusiai savo kūrybos pasaulį nepriklausomybės idėjų skleidimosi ir tapsmo laikotarpiu.

Menininkė yra įkūrusi pirmąją privačią Dailės mokyklą, šiuo metu vadinamą Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla, vadovauja Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijai, rašo straipsnius spaudoje, pasisako radijo ir televizijos laidose. Yra parengusi dailės pedagogikos vadovėlių, išleidusi pokalbių knygą ,,13×13: trylika klausimų trylikai vyrų“.

J. Stauskaitės indėlis į šalies kultūrą ir švietimą yra įvertintas Vilniaus miesto Šv. Kristoforo statulėle (2001 m.), 2008 m. jai įteikta Kultūros ministerijos premija už geriausius metų projektus, parengtus vaikams ir jaunimui, 2011 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius bei Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2016 m. paskirtas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, bendruomeniškumo stiprinimą, asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Dailininkė yra surengusi daug asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Ši paroda – 70-oji. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas), Ludwigs modernaus meno muziejus (Kelnas, Vokietija), Čekijos nacionalinė galerija (Praha, Čekijos Respublika), Naujojo Orleano modernaus meno muziejus (JAV), Niujorko viešoji biblioteka (JAV), MMC (Lietuva), privatūs kolekcininkai.

Paroda veiks iki 2017 m. kovo 19 d.

Iliustracijoje: J. Stauskaitė, Poilsis, 2013

The post Jūratės Stauskaitės kūrybos paroda „Esu“ KKKC Parodų rūmuose appeared first on artnews.lt.

Vasario mėn. 21 d. (antradienį) 13 val.  galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks  Aušros Vaitkūnienės paskaita „Iracionalumo pagarbinimas“.

Tuo pačiu bus galima aplankyti Aušros Vaitkūnienės parodą „Gamtos gurmano kabinetas“ ir Dalios Truskaitės parodą „Nepasakyti“.

Kas yra miškas? Atrodo, keistas klausimas. Juk mišką žino visi. Tikriausiai pasakysite, kad tai plotas, kur auga daug medžių. Tačiau, jeigu medžių auga daug, bet jie toli vienas nuo kito, tai dar ne miškas, o retmė. Jeigu medžių daug, bet jie užima nedidelį plotą, tai irgi ne miškas, o giraitė.

Kas yra paroda? Žiūrovai jau įpratę, kad tai galerijos sienos, nukabinėtos ar instaliuotos meno kūriniais. Jei kūrinių daug ir jie nesukuria įtaigos, tai dar ne paroda. Jei kūrinių daug, bet jie tik imituoja pasaulį, neužmegzdami ryšio su žiūrovu, tai taip pat ne paroda.

Čia yra ne paroda, o kūrinių, daiktų ir t.t. kabinetas, talpinantis mano pastebėjimus, mintis ir jausmus apie gamtą ir pasaulį. Kabinetas, tapęs atviru žiūrovams, perkeltas iš mano dirbtuvės ir namų, kad būtų galima bendrauti, kalbėtis ir juokauti. Ir jei tokiu būdu atsiras naujų įžvalgų, idėjų ar minčių, tai šis kabinetas galės tapti paroda.

Galerijos erdvėje reikėtų ieškoti paradoksalių sugretinimų, pateiktų tekstų turinyje ir vaizdiniuose. Čia nestokojama žinomų citatų iš meno istorijos, tačiau jos pateikiamos su tam tikra bravūra, kuri įgalina nusišypsoti. Kabinete kuriamas erdvėlaikis nėra orientuotas į vieną prasmės centrą, bet nėra ir chaotiškas. Nuo mokslinės poetinės sintezės iki informatyvaus magiškojo realizmo naivumo, jausmų analizės iki utopinių vizijų – tai bandymas žiūrovui primesti sprendimus, kuriuos jis intelektualiai suvoktų kaip nebūtinus ir atrastų savo įžvalgas ir vizijas.

Aušra Vaitkūnienė

Paroda veiks iki kovo 3 d.

The post Aušros Vaitkūnienės paskaita „Iracionalumo pagarbinimas“ Kaune appeared first on artnews.lt.

Vasario 23 d., 18 val. VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, I aukštas) atidaroma grupinė menininkų paroda „Padori paroda“.

 Parodoje pristatomi daiktai, kūnai ir vaizdiniai – veiksmų atpasakotojai ir istorijų saugotojai, išeinantys už savo fizinės apimties. Juos vienija lengva manijos forma, impulsyvus poreikis atlikti vieną ar kitą veiksmą. Tokie veiksmai neveda į rezultatą ar bent jau į jį nesifokusuoja, o daugiau yra savitiksliai, sekantys savo pačių pramintais pėdsakais. Kūriniuose glūdintys pasikartojimai, apsėdimai išduoda tam tikrus prasilenkimus su norma, išėjimą už vidinės simetrijos, tačiau fizinė kūrinių išraiška paradoksaliai lieka labai simetriška ir padori.

Parodos ašis – tam tikras nervinis tikas menininkų kasdienybėje. Vienas priglobia ir taiso sulūžusius nereikalingus daiktus, kitas apsėstas iššūkio vienodai sudaužyti dvi plyteles, dar kitas kuria sąlygas pasiekti savo pulso rekordą, o kai kam tie patys 30 kg parafino išsilydo vis kitu kūriniu.

Dalyviai: Beatričė Mockevičiūtė, Vitalijus Strigunkovas, Rytis Urbanskas, Kęstutis Montvidas, Kazimieras Sližys, Gintautė Skvernytė, Valdas Jucius, Gabrielė Vetkinaitė ir Austėja Vilkaitytė.

Idėjos autorės: Viktorija Damerell ir Ona Juciūtė.

Parodos atidarymo metu vyks Austėjos Vilkaitytės performansas.

Paroda veiks iki kovo 12 d.

Iliustracijoje: Beatričė Mockevičiūtė, Be pavadinimo.

The post Jaunų menininkų paroda „Padori paroda“ VDA „Titanike“ appeared first on artnews.lt.

Vasario 8 d. projektų erdvėje „Sodų 4“ pristatytas bendras dviejų menininkių Linos Albrikienės ir Idos Divinzenz projektas „Pasirodymas ir atsitraukimas“. Menininkės susipažino rezidencijos metu Vienoje 2016 m. Skirtingais aspektais nagrinėdamos istorijos ir dabarties sujungimo temą jos abi pasitelkia archyvinę medžiagą, iškeldamos informacijos trapumo, laikinumo ir saugojimo klausimus.

Linos Albrikienės projektas „SIGHT“ pagrįstas tyrinėjimo metodu. Tyrimo centre – Antrojo Pasaulinio karo architektūros monumentas – zenitinės artilerijos bokštai (vok. – Hochbunker). Pirminė jų funkcija yra anti-aviacinė gynyba. Antrojo Pasaulinio karo bombardavimo metu masyvūs betono statiniai taip pat tarnavo kaip prieglobstis tūkstančiui civilių. Tyrinėjama vėlesnė bunkerių paskirties kaita atskleidžia mėginimus nuslopinti nejauką, kylančią iš kolektyvinės tragedijos atminties reprezentacijos.

Idos Divinzenz fotografijos yra jos rezidencijos Paryžiuje Cité internationale des arts metu (2016 m.) atlikto kolonializmo istorijos ir jos pristatymo Paryžiaus „nacionaliniuose muziejuose“ tyrimo rezultatas. Penkių dalių nuotraukų serija buvo sukurta vėliausių Paryžiaus įvykių įtakoje. Ši serija ieško sąsajų tarp kolonializmo liekanų ir šiuolaikinės propagandos. Penkios dalys žymi atskiras prasmių sankaupas – laukimas/frontas, incidentas/stovėjimas, bevardis/atskiras nuo grupės, susidūrimas/susimaišymas, utopija/anti-visuomenė (kultūra?).

Lina Albrikienė (g. 1984) gyvena ir kuria Vilniuje bei Jūrmaloje. Baigė Fotografijos ir medijos meno bakalauro bei magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2011–aisiais menininkė laimėjo didijį prizą Jaunųjų Europos kūrėjų konkurse Paryžiuje bei jaunojo metų debiuto prizą Lietuvoje. Nuo 2004–ųjų dalyvauja parodose Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat dalyvavo rezidencijų programose Paryžiuje, Kremse, o nuo 2017–ųjų pavasario dalyvaus rezidencijoje Vienoje (Kultur Kontakt Austria), kur toliau atliks tyrimą projektui „SIGHT“.

Ida Divinzenz studijavo vaizduojamąjį meną/skulptūrą Berlyne ir Vienoje, šiuo metu gyvena ir kuria Vienoje. Menininkė dalyvavo rezidencijose Paryžiuje bei Nidoje, taip pat parodose įvairiose meno erdvėse Hamburge ir Berlyne (Vokietijoje), Vienoje (Austrijoje), Niujorke (JAV). Jos darbų yra įsigiję tokios kolekcijos kaip Austrian Federal Chancellery Photo Collection, Artothek lower Austria bei privačios kolekcijos.

Paroda veikė iki vasario 18 d.

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela

The post Linos Albrikienės ir Idos Divinzenz paroda „Pasirodymas ir atsitraukimas“ projektų erdvėje „Sodų 4“ appeared first on artnews.lt.

Vasario 23 d. 18 val.VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma VDA doktoranto Vyginto Orlovo personalinė paroda „dar prieš ištariant žodį, prasmė jau buvo pakitusi“. Kovo 4 dieną 16 val. vyks autoriaus performansas.

Vygintas Orlovas (g. 1989) jau ankstyvojoje meninėje kūryboje pradėjo domėtis garso ir vaizdo ryšiais, eksperimentuoti su garso vizualine raiška analoginiais ir skaitmeniniais būdais. Jam įdomu atrasti ne tik netikėtus sąskambius, bet ir vizualiai intriguojančius, akį patraukiančius vaizdus. Tai kas nematoma padaryti matoma, atrasti būdus perteikti vienų juslių patirtį kitomis.

Kaip prasmė pakinta garsą išvertus į vaizdą, bandant mintis paversti žodžiais ir yra pagrindinis šios parodos leitmotyvas, atsispindintis jau parodos pavadinime. Tai rodo, kad kūrėjui svarbus komunikacinis meno aspektas. Komunikacijoje dažnai atsiranda tarpininkas, tačiau jo buvimas daro įtaką informacijos perdavimui. Kuo trumpesnis informacijos kelias nuo siuntėjo iki gavėjo, tuo gauta žinutė panašesnė į išsiųstąją. Tačiau nors šioje parodoje garso ir vaizdo technika visgi tarpininkauja žiūrovo komunikacijai su kūriniais, bandoma išvengti minties vertimo į kalbą ir tos kalbos interpretavimo gavėjo sąmonėje. Mat, pasak menininko, viso to nereikia, nes viskas kas kalboje įmanoma – visos idėjos, žodžiai, sakiniai, tekstai, garsų ir raidžių kombinacijos – jau yra užrašytos ir išsaugotos.

Taip parodoje atsiranda ir J. L. Borges apsakymo „Babelio biblioteka“ motyvas. Ši biblioteka pilna 410 puslapių knygų, kuriose užrašyta viskas, kas tik įmanoma, visomis kalbomis. Tačiau, kad ir parodoje atsivertus vieną iš šios bibliotekos knygų, atrodys, kad dauguma teksto išvien kakofonija ir raidžių kratiniai, ir tik kantriai ieškant joje bus galima atrasti tai, kas knygoje parašyta būtent apie šią parodą.

Pirmojoje personalinėje parodoje menininkas ketina pristatyti ne anksčiau sukurtus darbus, bet įvesti žiūrovą į kūrybos procesą, paversti žiūrovą dalyviu. Kaip Babelio bibliotekoje nėra vienodų knygų, taip gal šioje parodoje nebus ir pasikartojančių garso-vaizdo kombinacijų. Žiūrovas dalyvaudamas interaktyviose instaliacijose galės daryti įtaką ekranuose matomam vaizdui. Ir nors žmogus fiziškai negali skleisti didelio kiekio visiškai skirtingų garsų, ir galbūt vieno žiūrovo kontribucija mažai skirsis nuo sekančiojo, mažai tikėtina, kad ji bus tokia pati. Akimirką tai kas nematoma, galbūt suvokiama kitomis juslėmis, arba tik nujaučiama, pasirodys labiausiai mūsų gyvenimuose dominuojančia regos jusle.

Rasa Kavaliauskaitė

meno kritikė, kuratorė

Knyga: vsxhpvtsytodhk,vd sb, puslapis: 169

Paroda veiks iki kovo 9 dienos.

The post Vyginto Orlovo paroda „dar prieš ištariant žodį, prasmė jau buvo pakitusi“ galerijoje „Artifex“ appeared first on artnews.lt.

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2017 m. vasario 24 d., penktadienį, 17 val. atidaroma tapybos paroda „Tradicijų ir pokyčių karta“. Ekspozicijoje – XX amžiaus 10 dešimtmečio Tapybos katedros studentų darbai iš VDA muziejaus fondų, parodos kuratorius – Vidas Poškus.

Klaipėdos parodų rūmuose eksponuojami Vilniaus dailės akademijos vienos seniausių – Tapybos katedros 10 dešimtmečio studentų darbai iš akademijos muziejaus rinkinių. 1990–2000 metai VDA, kaip ir visos valstybės, istorijoje buvo kupini pokyčių, pasikeitimų ir vertybių perkainojimo. Viena vertus, tai buvo susiję su politinės, socialinės, ekonominės, kultūrinės situacijos kaita, iš kitos pusės – akademija, kaip ir bet kuri žmonių bendruomenė, turi ir net priversta keistis – tam, kad derintųsi prie pakitusių sąlygų, dėl to, jog vidinės transformacijos lemia progresą, kitokios kokybės kūrimą.

1989 metais įvykus savotiškai revoliucijai tuometiniame Dailės institute, besimokantieji tapybos buvo vieni iš to „perversmo“ katalizatorių. Studentų iniciatyva dalis senosios kartos dėstytojų buvo priversti palikti VDA (nors tokie autoritetai, kaip Augustinas Savickas, dirbo ir toliau, iki 1993 m.). Katedros vedėju tapo Arvydas Šaltenis, 1994 m. šiam tapus rektoriumi, jį pakeitė Ričardas Povilas Vaitiekūnas. Čia darbuojantis Leonardui Gutauskui, Linui Katinui, Mindaugui Skudučiui, Leopoldui Surgailiui ir kitiems, netrukus pradėjo dėstyti jaunesnės kartos menininkai – Henrikas Čerapas, Jonas Gasiūnas, Ričardas Nemeikšis. Didelį postūmį ne tik instituciniams, bet gilesniems pokyčiams suteikė 1992 metais vizitavęs profesorius Kęstutis Zapkus. Jis tiesiogiai paveikė konceptualia raiška Lietuvos meno scenoje tiesiog sprogusią studentų tapytojų grupuotę „Geros blogybės“ (parodoje dviem darbais, dedikuotais van Goghui, atstovaujamas Julius Ludavičius yra būtent iš jos). Dešimtmečio viduryje analogišką impulsą teikė studentų stažuotės užsienyje, antai Irma Leščinskaitė, Solomonas Teitelbaumas 1996 metais studijavo Zalcburgo vasaros dailės akademijoje pas Leoną Golubą, Nancy Spero.

Parodoje eksponuojami įvairiausių metų, skirtingų kursų studentų kursiniai ir diplominiai darbai, siekiant atskleisti tiek tuo metu dirbusių dėstytojų įvairovę bei jų dėstymo specifiką, tiek studentų (daugelis jų yra tapę ryškiomis meno pasaulio asmenybėmis) meninius charakterius. Specialiai Klaipėdos publikai į kolekciją yra įtraukti uostamiestyje gyvenančių tapytojų – tokių, kaip Virginijus Viningas ar Irma Leščinskaitė, studijų laikotarpio darbai.

 Paroda veiks iki 2017 m. kovo 19 d.

Iliustracijoje: Jonas Vaitiekūnas, Karaliaučiaus veidai, 1992

The post Tapybos paroda „Tradicijų ir pokyčių karta“ KKKC Parodų rūmuose appeared first on artnews.lt.

Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. Fotografijos galerijoje, KKKC parodų rūmuose (II aukštas, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Vytauto Pletkaus fotografijų paroda „Iš nepraėjusios praeities“. Parodą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Į šiandieninę tikrovę V. Pletkus žvelgia tarsi iš kažkada išgyventos, bet dabar jau tik menamos praeities. Todėl dabartis V. Pletkaus kūryboje įgyja subjektyvų vaizdinį, nusėtą praeities reliktais, susijusiais su įvairiais istorijos laikotarpiais ir kontekstais. V. Pletkaus fotografijose galima išvysti buvusių tarybinių fermų griuvėsius, apleistą raketinės bazės starto aikštelę, tarybinių laikų paminklą ar ant sienos išpieštą svastiką. Praradę savo pirminę paskirtį bei funkcionalumą, buvę galios simboliai apnuogina tik šiurkščią materiją ir savo egzistavimo beprasmybę. Tą patį išduoda ir nusidėvėję kasdienybės objektai: senas autobusas, yrančios sūpynės ar parduodami namai.

Kita vertus, V. Pletkaus kritika nėra nukreipta tik į konkretų istorinį laikotarpį, jo ideologiją ar kasdienybę. Šio autoriaus darbuose šiuolaikinės, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos projektai atrodo tokie pat neperspektyvūs^[1], kaip ir didieji komunizmo užmojai. Fotografas pastebi, kaip neadekvačiai į šiandienos kontekstą įsiterpia pasibaigusį sovietmetį pakeitusio kapitalizmo ženklai ar jau nauja ideologija pagrįsto militarizmo apraiškos.

Vis dėlto, istorinių laikotarpių ženklai apibrėžia tik akivaizdųjį V. Pletkaus fotografijų turinį, bet neriboja jų prasmės. Fotografui, regis, ne tiek svarbu demaskuoti atskiro laikotarpio ar ideologijos beprasmybę, kiek provokuoti abejones pačiais racionalaus pasaulėvaizdžio pagrindais. Autoriaus darbai nepalieka galimybės vienus istorijos tarpsnius bei ideologijas pasmerkti ir nesuteikia vilties kitose atrasti „teisingą“ visuomenės modelį ir prasmingos žmogaus egzistencijos pavyzdžius. Vietoje to, fotografas verčia užduoti nepatogius klausimus: ar neperspektyvi yra konkreti socialinė santvarka, ar pati (san)tvarkos idėja? O gal ir individualaus žmogaus egzistencija iš esmės neturi perspektyvos? Galbūt, žmonija apskritai yra „neperspektyvus projektas“?

V. Pletkaus fotografijose praeitis atrodo dar nepraėjusi, nes jos paliktos tuštumos neužpildė nei prasminga dabartis, nei ateities lūkesčiai. Materialaus, betikslio buvimo, kurį žymi tik nuolatinio nykimo ženklai, akivaizdoje laiko tėkmės neįmanoma nužymėti reikšmingais įvykiais, todėl prasmę praranda ir mums įprasta linijinė laiko samprata. Leisdamas fotoaparatui fiksuoti aplinkinę realybę tokiame būvyje, kurio negalima artikuliuoti nei vien dokumentinėje vaizdo plotmėje, nei metaforiškai perteikta konkretaus laikotarpio kritika, V. Pletkus atskleidžia ne tik žmonių apleistų vietovių, bet ir prasmės netekusios egzistencijos tuštumą.

Tomas Pabedinskas

Paroda veiks iki kovo 26 d.

[1] Parodoje eksponuojamos fotografijos iš serijų „Neperspektyvūs projektai” (2008-2013) ir „Teritorijos” (2006-2011).

The post Vytauto Pletkaus paroda „Iš nepraėjusios praeities“ Klaipėdos fotografijos galerijoje appeared first on artnews.lt.

Vasario 23 d. (ketvirtadienį) 18 val. Jono Meko vizualiųjų menų centre atsidaro Andriaus Kviliūno personalinė paroda ,,Apverstas pasaulis arba naivumas, puikybė, atgaila ir nušvitimas”.

Teminis parodos leitmotyvas sukasi aplink (ne)tikėjimą (religiją), gyvenimą ir mirtį – sudarydami egzistencinį trikampį. Gyvenimas visada glaudžiai susijęs su mirtimi, jie vienas į kitą pereina natūraliais ar brutaliais būdais, o į šį ryšį dažnai būda įsipainiojęs (ne)tikėjimas, vienaip ar kitaip aiškinantis ar neigiantis gyvenimą, mirtį, jų (ne)sąryšingumą. Visi šie trys leitmotyvai susiję, pereinantys vienas į kitą, kartu juose įvairiai sąveikauja naivumas, puikybė, atgaila ir nušvitimas, tikrovė ir iliuzija. Tiesa, Kviliūno parodos egzistencinis trikampis apverstas ‒ jo centrine ašimi tampa videofilmas, nufilmuotas mobiliuoju telefonu vieno Lenkijos miesto parke, kuriame esančiame apleistame bunkeryje maniakas žudydavo vaikus. Būtent aplink šią makabrišką teminę ašį spirale sukasi ir kiti Kviliūno filmai, kuriuose skleidžiasi gyvenimo, mirties, (ne)tikėjimo leitmotyvai.

Parodos struktūra atliepia koncepciją ‒ ašinis ekspozicijos elementas yra filmas apie maniaką „Apverstas pasaulis“. Aplink jį audžiama parodos architektonika ‒ tiek instaliaciniai/objektiniai elementai, tiek kitų videofilmų pinamas bendras naratyvas. Vieną grupę filmų sudaro tie, kuriuose sąlygiškai galima įžiūrėti gyvenimo ir/ar mirties leitmotyvus. Kitą filmų grupę sudaro Kviliūno sukurtas ciklas, skirtas krikščioniškųjų šventųjų/prakeiktųjų temai.

Andrius Kviliūnas ‒ ko gero, yra vienas pagrindinių lietuvių grynojo videomeno atstovų, nuosekliai dirbantis šioje srityje nuo XX a. 10-jo dešimtmečio antros pusės. Menininko kūryba visada renčiama ant autobiografinio pagrindo, persisunkusi subjektyvaus erdvėlaikio syvais, tam tikra prasme, netgi modernistinė ‒ radikaliai asmeniška, dienoraštinė, kartu susieta su bendrakultūrine simbolika. Dėl ryškių autobiografinių motyvų, artimiausios aplinkos, buities dalyvavimo filmuose, Kviliūno kūryba daug kam gali pasirodyti perdėm „sunki“, „slegianti“. Tačiau ši kūryba nėra formali. Kviliūno kūryba giliai išjausta ‒ tarsi atplėšta, išplėšta iš paties Kviliūno krūtinės kraujuojanti, bet vis dar plakanti, pulsuojanti širdis.

Paroda veikia 2017 m. vasario 23 ‒ balandžio 8 d.

The post Andriaus Kviliūno paroda ,,Apverstas pasaulis arba naivumas, puikybė, atgaila ir nušvitimas“ JMVMC appeared first on artnews.lt.